Prezidentas Valdas Adamkus, nors ir tiesiai neminėdamas Rusijos, apkaltino ją pajamas iš energetinių išteklių naudojant ne reformoms, o ginkluotei.
Trečiadienio pavakare kalbėdamas Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos sesijoje jis taip pat netiesiogiai apkaltino Maskvą siekiant paversti Kosovą dar vienu „įšaldytu konfliktu“, praneša Lietuvos televizijos naujienų tarnyba.
Lietuvos prezidentas iš Jungtinių Tautų tribūnos Rusijai skiria tokius karčius žodžius, kokių viešai dar nesakė – tačiau vardu jos nemini. Jei šalys peržengia liniją, sakė Valdas Adamkus, mūsų teisė pakilti ir prabilti atvirai, yra neatimama.
„Gaila tokios visuomenės“
„Jei Lietuva ir Baltijos regionas apskritai yra sėkmės istorija, prisitaikant prie naujos pasaulinės aplinkos, kai kurios šalys mūsų regione tokios nėra. Galime tik spėti, kodėl šios šalys demokratijos integraciją prie jų sienų suvokia kaip nacionalinę grėsmę.
Gailimės tokios visuomenės, kurios vyriausybė renkasi šalies nacionalinius turtus išleisti ginklams, o ne vidaus reformoms. Ir aišku, kad neturėtume pakęsti mėginimų falsifikuoti istorijos faktų apie Baltijos šalių sovietinę okupaciją ar Ukrainoje tyčia sukurto golodomoro, kuris nužudė milijonus“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Be to, jis pabrėžė, kad įšaldyti konfliktai Rytų Europoje ir Pietų Kaukaze vieną dieną gali tapti labai karšti, jei pasaulis nesiims veikti tuoj pat.
„Čia Jungtinės Tautos turėtų būti labiau matomos ir kalbėti garsiau. Tai tinka ir Kosovui, kur reikia užkirsti kelią mėginimams sukurti naują įšaldytą konfliktą“, – sakė V. Adamkus.
Išvakarėse Lietuvos vadovas dalyvavo Jungtinių Valstijų prezidento surengtoje diskusijoje apie žmogaus teises ir demokratiją ir, sprendžiant iš prezidentūros pranešimo, suabejojo, ar pastangos plėsti demokratiją vaisingos.
Pakviestas Turkmėnijon
Lietuvos prezidentas susitiko ir su naujuoju Turkmėnijos prezidentu.
Gurbangiulis Berdymuchamedovas pirmą kartą išvyko į Vakarus, kai pakeitė pernai mirusį diktatorių Saparmuratą Nijazovą ir ėmė pamažu atsikratyti pastarojo asmenybės kulto bei atverti vieną iš labiausiai izoliuotų valstybių užsienio investuotojams.
Pasakiški Turkmėnijos dujų turtai ėmė vilioti visas svarbiausias pasaulio politikos veikėjas – Jungtines Valstijas, Europos Sąjungą, Rusiją ir Kiniją. Dabar visas Turkmėnijos dujas pigiai superka „Gazprom“ – šalis visiškai priklausoma nuo vienintelio vamzdyno į Rusiją, – tačiau pasikeitus valdžiai vėl atgyja planai tiesti dujotiekius į Kiniją, per Kaspijos jūrą – į Turkiją ir tolyn Europos Sąjungos link, taip pat per neramųjį Afganistaną, Pakistano link. Tiesa, neaišku, ar dujų pakaktų visiems.
Turkmėnijos vadovas pakvietė Adamkų į Ašchabadą ir pareiškė, kad Baltijos šalys, su kuriomis jo šalis turinti bendrą kelių dešimtmečių istoriją, galėtų tapti tarpininkėmis atsiveriant Europos Sąjungai.
