Orų prognozės šį savaitgalį džiugina mėgstančius slidinėti ir šliuožti – ir ne per šalta, ir sniego užtenka. Tačiau, kaip ir kiekvieną žiemą orai ganėtinai dažnai pasikeičia. Kodėl taip yra? Gal klimatas ne šyla, o šąla?
- Kodėl šalčiai laikosi ne visą žiemą, o temperatūra nuolat kinta - tai šyla, tai šąla?
- Kontrastingi orai žiemą yra būdingi mūsų regionui. Labai didelė temperatūros svyravimo amplitudė tarp pagretinių parų.
Temperatūra pasikeičia 10-15 laipsnių per keliolika valandų. Taip nutinka todėl, kad mes esame skirtingos kilmės orų masių kryžkelėje. Netoli yra Arkties orų masių formavimosi židiniai, Azijos, Atlanto vandenyno. Ir oro srovės, aišku, vasarą, netgi atslenka iš Pietų – tai tropinės oro masės. Tiesiog tokia yra mūsų geografinė padėtis.
- Didžiojoje Europos dalyje gausu sniego, o Floridoje, JAV Pietuose, neigiama temperatūra... Gal klimatas visgi ne šyla, o šąla?
- Žmones painioja orus ir klimatą. Nei savaitės, nei dviejų savaičių karščiai ar šalčiai nėra klimato anomalija. Netgi ir dviejų ar trijų mėnesių kokia nors orų anomalija, nėra klimato anomalija. Kai analizuojame klimato kaitos tendencijas, mes kalbame apie procesus, kurie vyksta daugelį dešimtmečių. Dabar, sakome, kad štai, gruodžio ir sausio mėnesiais Europoje buvo šalčiai - o kas kitose Žemės rutulio vietose, ar Europa yra visas Žemės rutulys?
Arktyje, pavyzdžiui, šią žiemą yra nepaprastai šilta. 4-5 laipsniais viršijama daugiametė temperatūra. Kodėl apie tai niekas nekalba? Tai didžiulė teritorija, daug didesnė negu Europa. Kad pasnigo Anglijoje, o Amsterdame buvo -5 laipsniai, tai jau vadinasi atšalimas? Darant išvadas reikia apibendrinti viso žemės rutulio informaciją - ir apie klimatą vandenynuose, ir apie klimatą žemynuose, ir - per daugelį dešimtmečių. Tada jau galime apskaičiuoti tendencijas. O jeigu norime konstatuoti, ar koks nors mėnesis žemės rutulyje buvo šiltas, ar šaltas, reikia palaukti kol jis pasibaigs ir surinkti iš viso Žemės rutulio duomenis. Aišku, kad ši žiema Europoje bus šaltoka. Bet niekas ir nesakė, aš tikrai negirdėjau, kad Europoje nebebus žiemų.
O šiltėjimo tendencija yra akivaizdi. Mes matuojame sniego susidarymo dangos plotus, ledo dangos plotus. Ledo danga Arkties vandenyne per trisdešimt metų sumažėjo 25 proc. Įsivaizduojate, koks tai yra didžiulis ledo dangos sumažėjimas!
- Kiek tuomet pasaulyje pakilo vandens lygis?
- Vandenyno lygis kyla nuolat jau daugiau kaip 150 metų. Per pastaruosius tris dešimtmečius (yra keli skaičiavimai, keli palydovai tam skirti) pakilo apie 6-7 cm. Tai tikslūs palydoviniai matavimai. Mes sakome, kad per XXI amžių vandenyno lygis turėtų pakilti apie 30-40 cm. Tai optimistinis skaičius. Pagal drastiškas atšilimo prognozes – iki 50-60 cm.
Galiu pasakyti ką rodo klimato prognozės. Antrasis šio amžiaus dešimtmetis, nuo 2011 m. iki 2020 m., bus stabilaus klimato. Po to ypatingai klimatas šils nuo trečio dešimtmečio. Kol kas neįvyko nieko, ko mes nežinojome, ar nebūtume tikėjęsi. Kad Lietuvoje pasnigo 10 cm, o Europoje – 5 cm, na, kai kur gal 30 cm – tai nėra katastrofa.
- Ar yra šilimo, šalimo ciklai?
- Be abejo, yra. Gamtiniai faktoriai -jie niekur nedingo: ir saulės spinduliuotės fluktuacijos, ir vulkanizmas. Pastarasis turi ypatingai didelį vaidmenį klimato kaitai. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais visus procesus lemia antropogeniniai (žmogiškos kilmės- red. past.) faktoriai, t.y., šiltnamio dujų koncentracijos didėjimas.
Reiktų atskirti tuo procesus, kurie vyksta kas keliasdešimt tūkstančių metų. Jie nepaprastai galingi. Aš kalbu apie Žemės orbitos parametrus. Jie turi – vieni 26 tūkstančių metų, kiti – 40 tūkstančių metų – kitimo ciklą. Jei kalbame apie XXI amžių, šitie astronominiai faktoriai nepasikeis per ateinančius dešimtmečius. Užtat žmogaus poveikio padariniai yra labai stiprūs. Ir kalba ne tik apie šiltnamio dujas, pasižiūrėkim, kaip pakeistas paklotinis paviršius, miškų plotai ir vidutinėse platumose, ir tropikuose yra pakitę. Tropinių miškų kirtimas jau paveikė bendrąją atmosferos cirkuliaciją. Visi procesai yra nepaprastai tampriai susiję. Yra tokia teorija, aiškinanti, kaip ekvatorinių miškų kirtimas paveikė oro temperatūros svyravimus Arktyje ir Sibire.
Su atšilimu stiprėja ir klimato ekstremalumas, orų ir hidrometeorologinių anomalijų – audrų, nuošliaužų, potvynių, poplūdžių - skaičius didėja nepaprastai greitai. Nuo 1970 m. išaugo 5 kartus.
- Ar liaudies orų spėjimai yra bent kiek pagrįsti moksliškai, ar tai vien tik pramanai?
- Yra ir rimtų, mokslinį pagrindą turinčių spėjimų, ir yra visiškai absurdiškų. Pavyzdžiui, kad kovo 1 d. yra pavasario ženklas, kovo 2 d. – vasaros, o kovo 3 d. – rudens, tai visiškas absurdas. Sakykim, šermukšnių uogų gausa rudenį neva kažką reiškia, koks bus likęs ruduo ar žiema – irgi visiškas absurdas. Augalai į priekį nemato, pagal jų derlių galima spręsti, tarkime, kokia buvo praėjusi vasara. Jie kaupia informaciją, bet ne prognozuoja.
O yra ir gana ir teisingų pastebėjimų. Dažnai pasitvirtina prognozės, kuriose sakoma, kad koks vasaris, toks ir kovas. Jei vasaris šaltas, tai kovas irgi. Tame yra tiesos, nes ilgalaikiai procesai, ypač žiemos pabaigoje, yra labai inertiški ir būna labai stambaus masto, galintys trukti net keliasdešimt dienų. Trumpalaikes orų permainas numatyti pagal gyvūnų elgseną – taip pat ganėtinai informatyvu. Tik juos reikia stebėti. Tačiau spėjimai apie žiemą pagal kiaulės kasą – visiška nesąmonė. Paršas, kuris auginamas, kambario sąlygomis ir šeriamas fermentais - ką pagal jo kasą galima prognozuoti apie klimatą ir orus?! Matyt, žmonėms patinka tokia prognozės forma... (juokiasi)
- Veikiau reiktų pasikliauti meteorologinėmis prognozėmis?..
- Ilgalaikės, deja, galiu nuliūdinti, jos nėra tikslios ir mokslas jų dar negali patobulinti tiek, kiek mes pageidautume, tačiau jos tobulėja. Pavyzdžiui, šios žiemos amerikiečių nacionalinio klimato prognozių centro sudaryta prognozė kol kas tvirtinasi...
- Tai kokia bus likusi žiema?
- Šaltoka.
Mindaugas Linkaitis
