Užsimojo griežtinti lietuvių kalbos reikalavimus šiems asmenims: „Laiškai atsimuša kaip į sieną“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kai kurių lietuvių pensijos siekia ir 2 tūkst. eurų: „Sodra“ atskleidžia, kaip ją pasididinti

Į šio klebono namus įžengti išdrįstų tik drąsiausi: „Žmogui nepakenks, jeigu ir įkas“

Baltijos pakrantėje atsirado paslaptingas radinys: „Jūra mums visą laiką siurprizų pateikia“

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvoje verslą studijuojantis iš Bangladešo atvykęs 21-erių Seimimas dirba maisto kurjeriu. Pats sako, kad lietuviškai pagrindines frazes pasakyti moka.

„Sakau „Sveiki“, kai rytas, sakau „Laba diena“, jeigu jie man padeda, pasakau „Ačiū“, o po to Prašau“, – sakė Bangladešo gyventojas Seimim.

Tačiau lietuvių kalbos kursų Seimimas nelanko, ir apie egzaminą nėra nieko girdėjęs.

„Mokymų nelankau, ateityje galbūt, mano mokymo įstaiga turėtų suteikti nemokamus kursus, aš jų laukiu“, – aiškino Seimim.

+5

O lietuviškai nekalbantys užsieniečiai supykdė Vilniaus miesto merą Valdą Benkunską. Meras apie situaciją sostinėje prabilo prieš mėnesį ir kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą Vladislavą Kondratovičių. Tačiau atsako, kaip pats tikina, nesulaukė.

„Sudėtinga bendrauti, kai visi prašymai, kreipimaisi, net ir elektroniniai laiškai atsimuša kaip į sieną“, – kalbėjo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Valdas Benkunskas siekia griežtinti tvarką užsieniečiams gyventi Lietuvoje

Tad meras pats atsistojo ne bet kur – prieš Vidaus reikalų ministerijos pastatą, po mėlyna konservatorių partijos palapine... Ir užsimojo rinkti žmonių parašus. Meras ragina įstatyme įtvirtinti reikalavimą ne Europos Sąjungos piliečiams laikiną leidimą gyventi Lietuvoje po trejų metų pratęsti tik tada, kai jie įrodo mokantys lietuvių kalbą bent A2 lygiu. Parašus, tiesa, jau nebe pats, planuoja rinkti mėnesį.

„Tikrai nesinorėtų tapti kitų blogųjų pavyzdžių sekėjais, ką turime Vakarų Europoje, Vokietijos miestuose, Skandinavijoje, kur iš tikrųjų yra daug socialinių problemų dėl apleistos migracijos politikos“, – pasakojo V. Benkunskas.

Savivaldybės duomenimis, vien sostinėje gyvena 76 tūkstančiai užsieniečių, iš jų 61 tūkst. yra ne Europos Sąjungos piliečiai – tai triskart daugiau nei 2020-aisiais. Kai kurie kalbinti vilniečiai noriai padėjo parašą:

„Kiek dabar rusiškos kalbos gatvėse. Nu, biški braižo, kraujas iš ausų bėga, negaliu.“

„Išmoksta lietuviai visas kalbas, kuriose šalyse gyvena, o pas mus kažkaip mes galim prisitaikyti prie visų, kas atvažiavo.“

„Įsėdi į taksi, „Boltą“ ir nesusišneki iš viso.“

Tačiau kai kurie neatmeta, jog tai gali būti ir bandymas konservatorių partijai atkreipti į save dėmesį.

„Pradeda pradeda rinkėjus kauptis, savo sferą įtraukti.“

„Viskas suaktyvėja, kas aktualu labiau į viršų iškeliama.“

„Ne visuomenei tarnauja, ne žmonėms, pažada prieš rinkimus daug, o paskui sau tik žiūri.“

To neatmeta ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicija.

„Girdėjom Valdą Benkunską kalbant per žiniasklaidos priemones, pavyzdžiui, lapkričio mėnesį, apie tai, kad jis problemos tame nemato – visiškai. Būtent valdant Ingridos Šimonytės Vyriausybei mes įsileidom krūvą žmonių ir padarėm pakankamai ilgą laikotarpį nesimokyti lietuvių kalbos“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.

„Kadencija yra ketveri metai ir jie nėra niekaip skirtingai – ar pirmi, ar ketvirti. Jie yra vienodi. Tai mano darbas ir mano pareiga yra nuo pirmos iki paskutinės dienos, tai nepriimu šito argumento, kad čia kažkokie rinkimai yra“, – aiškino V. Benkunskas.

Valstybinį lietuvių kalbos egzaminą nuo sausio iki balandžio laikė kiek daugiau nei 600 užsieniečių. Tiesa, ketvirtadalis jų egzamino neišlaikė.

„Į nemokamus kursus užsiregistravo beveik 6 tūkstančiai kandidatų vos per pirmą savaitę, kai buvo paskelbta registracija. Iš jų priimta 160 dalyvių“, – minėjo Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Greta Garnytė.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pasikalbėti su Valdu Benkunsku neišėjo, mat skrido į vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose. O jo komanda atsakymą pateikė raštu.

„Vilnius turi didžiausią ekonominį potencialą ir didžiausią migrantų koncentraciją. Džiaugiamės, kad sostinės valdžia pagaliau imasi konkrečių darbų, rūpindamasi migrantų integracija. Laukiame rezultatų“, – teigė Vidaus reikalų ministerija.

Migracijos departamento balandžio 1-osios duomenimis, Lietuvoje laikinus leidimus gyventi turėjo 185 tūkstančiai užsieniečių.

Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.