Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Jūra ir smėlis paplūdimyje ties Preila nusprendė parodyti žmonėms keistą konstrukciją. Kone dvidešimties metrų ilgio ir poros pločio geležinis karkasas pasirodė po pavasario audrų.
„Jūra mums visą laiką siurprizų kokių nors pateikia. Kartais apie tai, ką mes žinojome labiau atidengia, kartais apie tai, ko mes nežinojome. Tai šiuo atveju atsidengė visa konstrukcija“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė Lina Dikšaitė.
Kas tai, anot parko vadovės, visiškai tiksliai atsakyti neįmanoma. Tačiau remiantis povandeninės archeologijos duomenimis, jūra atidengė senos baržos liekanas.
„XIX amžiaus pabaiga – XX pradžia. Tai yra barža arba baržos likutis. Arba kažkokio kito objekto, kuriuo buvo transportuojami akmenys, smėlis, gal kitokie dalykai. Kodėl ji ten nuskendo, ar yra daugiau kokių dalių šito objekto, sunku pasakyti“, – pasakojo L. Dikšaitė.
Tiesa, yra ir kita nuomonė, kas ten. Istorikai spėja, jog tai viršutinė sovietų pontoninio tilto dalis, galimai iškritusi iš transportavimo laivo, atidreifavusi iki kranto ir ten užstrigusi. Medis supuvo, tad liko tik karkasas.
„Kažkas kažką gabeno, gal atitrūko. Tikėtina, kad kažkokia technika – kasimo ar remonto darbai. Kažkas tokio. Gal kaip laikiną prieplauką naudojo ir paskui dėl kažkokių priežasčių nutrūko, buvo nusviestas“, – aiškino Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas.
Nors Baltijos jūra atrodo gili, tačiau priekrantėse laivų tykodavo įvairiausi pavojai. Ypač senais laikais.
„Yra povandeninės kliūtys. Yra ir salos, yra ir srovės. Kas, seniau, kai buvo navigacijos galimybės buvo menkesnės, tie laivai atsitrenkdavo, nuskęsdavo“, – kalbėjo L. Dikšaitė.
Ir tokių istorijų ne viena. Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai prieš trejus metus užfiksavo netikėtą vaizdą, dronu fiksuodami Lietuvos paplūdimių pokyčius. Jūra ir smėlis atidengė seno sovietinio laivo griaučius. Taip nutiko ir su kitu paslaptingu laivu, gulinčiu jūros dugne netoli Vecekrugo kopos. Jį užfiksavo lėktuvu skrendantis neringiškis. O prieš šešerius metus smėlis atidengė keistus, eilėmis sustatytus cementinius objektus šalia pietinio molo. Paaiškėjo, kad tai 1924-aisiais avariją patyrusio garlaivio, gabenusio švedišką cementą statinėse krovinys.
Vis tik, anot istorikų, tokias jūros bei smėlio atidengiamas paslaptis tiesiog įdomu pasižiūrėti, tačiau giliau Baltijoje slypi realus pavojus – sovietų nuskandintas cheminis ginklas ipritas metalinėse statinėse. Tačiau rusai nei jų ištraukia, nei išduoda vietą kur šios guli. O geležis rūdija.
„Ir kartas nuo karto išplauna ipritą, kuris užšalęs atrodo labai panašus į gintarą ir, tiesą sakant, Baltijos, mūsų pajūryje tokių atvejų buvo – galima susižaloti“, – pasakojo D. Elertas.
Taip 2020 metais nutiko ir vienai vilnietei. Pajūryje prisirinkusi gintaro ji išvažiavo į sostinę ir pakeliui vienas toks gabaliukas nuo trinties ir žmogaus kūno temperatūros užsidegė. Moteriai apdegė koja, pirštai bei rūbai.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
