REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Komunikacijos ekspertai pabrėžia, kad skiepijimo tempams lėtėjant būtina sustiprinti skiepų viešinimo kampaniją. Dabartinė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skiepų kampanija yra neefektyvi, nepritraukia daug žmonių, todėl ją reikia keisti. Tačiau kai kurios savivaldybės, nelaukdamos, kol SAM atkreips dėmesį į ekspertų įžvalgas, pačios pradeda ieško sprendimų – žmones skatins prizais.

Komunikacijos ekspertai pabrėžia, kad skiepijimo tempams lėtėjant būtina sustiprinti skiepų viešinimo kampaniją. Dabartinė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skiepų kampanija yra neefektyvi, nepritraukia daug žmonių, todėl ją reikia keisti. Tačiau kai kurios savivaldybės, nelaukdamos, kol SAM atkreips dėmesį į ekspertų įžvalgas, pačios pradeda ieško sprendimų – žmones skatins prizais.

REKLAMA

Nuo kitos savaitės Marijampolėje gyvenantys ar dirbantys žmonės ateiti pasiskiepyti bus skatinami prizais. Už pasiskiepijimą pirmąja vakcinos doze loterijos būdu bus galima laimėti bilietą į kino teatrą, renginį ar laimėti kitus, verslų įsteigtus prizus.

„Mes iš praktikos matome, kad įvairiais prizais galime žmones pritraukti į renginius. Tai kodėl to nepadaryti skiepijant žmones? Mes nieko naujo neišradome, tiesiog naudojamės ta praktika, kuri yra veikianti kitose šalyse. Žinome, kad kai kurioms visuomenės grupėms tie prizai bus didelė motyvacija“, – naujienų portalui tv3.lt sako Marijampolės meras Povilas Isolda.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, žmonėms neužtenka skatinančių žinučių ar raginančių filmukų, todėl savivaldybė pati bando ieškoti pozityvių būdų skatinti žmones.

REKLAMA

„Žmonėms trūksta motyvacijos. Mes puikiai suprantame, kad periodiniuose sveikatos patikrinimuose ne visi žmonės dalyvauja, bet kažkodėl mes tikimės, kad vakcinavime įvyks kažkoks stebuklas. Kai kurie žmonės tiesiog nenori skiepytis, kiti –  negali arba kažko bijo. Tai mes matome, kad reikia kažkokių fizinių paskatų. Ir nereikia iškelti klausimo, ko žmonės negaus, jei nesiskiepys, bet pasakojame jiems, kokią naudą atneš tas skiepas ir ką jis už jį galės gauti“, – pasakoja P. Isolda.

Pralaimintis požiūris

Viešųjų ryšių ekspertas Arūnas Armalis naujienų portalui tv3.lt sako, kad SAM skiepų viešinimo kampanijos yra nuobodžios ir pasikartojančios.

REKLAMA
REKLAMA

„Yra pasirenkami vieni lengvesnių būdų komunikuoti, kas mane tikrai stebina. Startavo „petys už laisvę“ kampaniją, kurios metu nebuvo koreguojami audio klipai, kuriuos galima perrašinėti kas savaitę, net ir po kelis, orientuojant į skirtingas tikslines grupes ir žaidžiant skirtinga emocija. O dabar eina vis tie patys gydytojų pasisakymai vietoje to, kad kurtų naujus tekstus ir darytų vis naujus“, – sako jis.

A. Armalis neabejoja, kad didžiausia klaida, kurią gali padaryti organizacijos, tai įsitikinti, kad jos tikslinė auditorija turi pati ieškoti informacijos.

Anot jo, labiausiai suinteresuotos grupės žmonių pasiskiepyti pačios ieško informacijos ir ją pasiima. Tačiau atėjo etapas, kai reikia pačią informaciją tiems, kurie patys jos neieško.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kai prasidėjo skiepijimo kampanija, vienoje radijo laidoje viceministrė pasakė, kad informacijos skelbiama daug, tik „ateikite ir rasite pas mus“.

Čia ir yra jau pralaimintis požiūris, nes dabar visuomenė išlepinta informacijos pateikimu. Mes nebeieškome informacijos, mes laukiame, kada ją atneš mums patogiausiais kanalais“, – sako jis.

Pasigenda žaismingos kampanijos

Komunikacijos ekspertai sako, kad pasigendama žaismingesnės, į akį krentančios komunikacijos. Jie išskiria, kad tai itin svarbu norint pritraukti jaunesnius žmones.

Pasak A. Armalio, jam kelia nuostabą tai, kad prekybos centruose ar per televiziją yra girdimi tie patys įrašai, kuriuose kalba medikai: „Aš vis galvoju, kada paims kitus žmones, kada pradės samdyti aktorius. Manau, kad jie tikrai būtų net ir be jokio honoraro ėję ir kalbėję“, – sako jis.

REKLAMA

Jis taip pat pateikia Vilniaus savivaldybės pavyzdį, kuris rodo, kaip paprastai galima į skiepų raginimo kampanijas pasitelkti ir verslus.

„Viena iš reklamos kampanijų padarė tikrai įdomius vizualus. Vilniaus savivaldybė sugebėjo rasti partnerių, kas tuos vizualus pagamins ir kas pratransliuos. O SAM šiuo atveju veikia kaip anglinis garvežys prieš elektromobilį – kol pasikurs, kol sukels garą, kol pradės judėti – jau procesas įsibėgėja“, – pasako  A. Armalis.  

„Kas man iš to?“

Ekspertai pasakoja, kad prasidėjus masinei vakcinacijai SAM neišnaudoja socialinių tinklų tinkamai – per juos galėtų pritraukti jaunesnius žmones.

REKLAMA

„Reikia kalbėti tuose kanaluose, kuriuos žmonės naudoja. Jei jauni žmonės daugiau naudoja socialinę erdvę, įvairias socialines platformas, tai apie tai mes turėtume ten ir šnekėti, kitaip nepasieksime rezultatų“, – sako komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas

Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) socialiniuose tinkluose pasidalino vaizdo įrašu, kuriame jaunas vaikinas ragina skatinti pasiskiepyti.

A. Armalis sako, kad keista, jog keliskart daugiau resursų už savivaldybes turinti ministerija nesugeba įdomiai pritraukti žmonių įdėdama daugiau pastangų: „Ir vėl pasirinkta ta pati kaip ir „petys už laisvę“ linija. Žmogus sako, kaip mums svarbu pakalbinti kitą, bet vis dar nėra priemonių, kurios yra taikomos į kiekvieno naudą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Į klausimą „kas man iš to?“ neatsako. O juk kiekvienai amžiaus grupei tas atsakymas yra skirtingas. Vienas atsakymas – aštuoniasdešimtmečiui, visiškai kitas – dvidešimtmečiui. Mes to nematome. Mes nematome individualizuotų kampanijų pagal skirtingas auditorijas“, –  pasakoja A. Armalis.

Jam antrina ir A. Katauskas: „Aš labai sunkiai įsivaizduočiau žinutę, kuri tiktų absoliučiai visiems. Kaip skiepinė žinutė, tai tokia bendra gali būti, bet iš principo, mes kalbame apie daug skirtingų žinučių, vedančių į tą patį tikslą.

Kažkuriems nereikia tos papildomos žinutės, jiems užteks žinoti, kad gali ir jie eis. Bet yra dalis, kuriems trūksta informacijos ir jie nežino, kodėl turėtų pasiskiepyti – čia jau reiktų modifikuoti žinutes“, – sako jis.

REKLAMA

Turi būti pasirenkami visi informacijos sklaidos kanalai

A. Katauskas pabrėžia, kad norint, jog žinutė pasiektų didžiąją dalį auditorijos, turi būti pasirinkti visi įmanomi informacijos sklaidos kanalai – nuo darboviečių ar mokyklų iki skelbimų kaimų stenduose.

„Be masinės komunikacijos priemonių labai svarbu, kad kiekvienas žmogus gautų informaciją tais kanalais, kuriuos jis naudoja. Žmonės turi labai skirtingus įpročius – jei vieni stebi viską internete, yra daugybė žmonių, kurių gyvenimo ritmas yra visai kitoks. Pavyzdžiui, per komunikaciją darbo vietose galima pasiekti labai daug gerų rezultatų“, – sako jis.

REKLAMA

A. Armalis neabejoja, kad skiepų kampanija būtų efektyvesnė, jei būtų išnaudojamos tokios pačios galimybės kaip ir rinkiminių kampanijų metu.

„Tai nėra kažkoks stebuklas, nes mes prieš pusę metų turėjome rinkimų kampaniją, kurios metu ir buvo pasirenkami visi įmanomi informacijos sklaidos kanalai – pradedant skrajutėmis į pašto dėžes, baigiant vaizdo klipais internete, miesto ekranuose. Turi būti viskas išnaudojama, kas yra normalu darant nacionalinę informacinę kampaniją.“, – sako A. Armalis.  

Šiuo metu viena arba dviem vakcinos dozėmis Lietuvoje jau paskiepyta 1,01 mln. gyventojų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų