Panaikintų skyrių pacientus perėmusioms ligoninės tenka labdarių misija – tokia išvada peršasi pasikalbėjus su šių įstaigų vadovais. Dauguma specialistų vieningai lrt.lt tvirtino, kad didžiausią galvos skausmą kelia ne specialistų ir vietos, kur paguldyti sergančiuosius trūkumas, bet ydinga atsiskaitymo už suteikiamas paslaugas sistema, pagrįsta „lubų“ principu.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 2010 m. balandžio 1 d. Teritorinės ligonių kasos (TLK) nebeperka akušerijos paslaugų Šakių ligoninėje bei Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje.
Taip pat nuo 2010 m. balandžio 1 d. TLK nebeperka chirurgijos paslaugų šiose Asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ): Prienų ligoninėje (uždarytas chirurginis-ginekologinis skyrius), Kaišiadorių ligoninėje (uždarytas nervų, chirurgijos skyriuje buvęs chirurgijos poskyris), Gargždų ligoninėje, Šilalės rajono ligoninėje, Naujosios Akmenės ligoninėje, Pakruojo ligoninėje, Ignalinos rajono ligoninėje, Molėtų ligoninėje Zarasų rajono savivaldybės Zarasų ligoninėje, Širvintų ligoninėje.
Ligonius guldo koridoriuose
Šiaulių ligoninės medicinos direktorės pavaduotojas chirurgijai Antanas Pauliukas pastebi, jog apskrityse panaikinus dalį ligoninių skyrių, pagalbos į ligoninės, kurioje dirba, specialistus kreipiasi iki 30 proc. daugiau negaluojančiųjų nei anksčiau.
Anot pašnekovo, jeigu stacionare vietų ligoniams dar vis pakanka, tai su ambulatoriniu gydymu kur kas prasčiau. Ženkliai išaugusiems ligonių srautams per mažas priimamasis, labai trūksta ir pačių pagelbėti galinčių specialistų.
Per mėnesį dabar vidutiniškai priimamajame apsilanko apie 4 tūkst. žmonių. Iš jų apie 1500 žmonių – rajonų gyventojai, likusieji – Šiaulių miesto gyventojai.
„Pati pagrindinė ir didžiausia problema – per mažas priėmimo skyrius. Jame dirba vienas terapeutas, vienas chirurgas, esant reikalui kviečiame neurologą. O žmonių srautas...“ – kalbėjo A. Pauliukas.
Ilgametė Kauno 2-osios klinikinės ligoninės darbuotoja, Diagnostikos skyriaus vedėja, šiuo metu administratorės terapijai ir chirurgijai pareigas einanti Gražina Žiedelienė sako, jog po reformos pagalbos kreipiasi iki 20 proc. sergančiųjų daugiau. Dabar žmonės atvyksta ne tik Kauno, kaip anksčiau, bet ir iš Ariogalos, Jurbarko, Klaipėdos zonų.
„Pacientų pas mus visada buvo daug. Dabar mes jų turime labai daug, nebesutalpiname į palatas, guldome koridoriuose.
Nė vienam neatsakome būtinosios pagalbos, bet mūsų daktarai nesuspėja aptarnauti ligonių. Mes nesuspėjame padaryti to, ką gydytojas privalo padaryti. Pavyzdžiui, pirmadienį vien tik į mūsų skyrių buvo paguldyti 28 ligoniai. Ir taip kasdien, daugiau nei po 20 naujų žmonių, kuriuos reikia paguldyti.
Antplūdis didžiulis. Ligoninėje yra 4 skyriai, kurie nuolat yra užpildyti ir perpildyti“, – informavo gydytoja.
Nors pacientų padaugėjo, finansavimas liko veik toks pats
Lrt.lt kalbintų ligonių vadovai pažymi, kad didžiausia problema vis dėlto yra ne tiek tai, kad su per mažomis specialistų pajėgomis tenka pasirūpinti išaugusių ligonių srautu, kiek nepakankamo apmokėjimo už suteiktas paslaugas klausimas.
„Už Pakruojo ir Akmenės ligonius ligonių kasos šiek tiek pamokėjo, bet daugiau tai yra nustatytos sutartinės kvotos ir jeigu tu daugiau ligonių gydai, pinigų niekas neduoda, o tai reiškia, kad gydome kitų ligonių sąskaita“, – pastebėjo pašnekovas.
Iki 10 proc. dabar daugiau pagalbos prašančių sulaukiančios Švenčionėlių rajono ligoninės vyr. gydytoja Irena Politienė sako, kad kol kas su padidėjusiu klientų srautu gydymo įstaigoje dirbantys specialistai tvarkytis spėjantys, tačiau rūpesčių kelia lėšų trūkumas.
„Ligoninėse skyriai buvo uždaryti dar balandžio mėnesį (į Švenčionėlių rajono ligoninę pradėjo kreiptis šiose gydymo įstaigose gydęsi asmenys – lrt.lt), o mūsų sutartis su Ligonių kasom sudaryta metams laiko nuo praeitų metų sausio iki šių metų gruodžio mėnesio. Nors į mus kreipiasi daugiau žmonių – ligoninių, kurias uždarė pacientai – ligonių kasos mums daugiau pinigų nepridėjo“, – teigė specialistė.
Visagino ligoninės direktorius Kastytis Matulevičius pažymėjo, kad už „svetimus ligonius“ Ligonių kasos per mėnesį sumoka apie 100 tūkst. litų, tačiau visos reikalingos sumos už suteiktas paslaugas, deja, bet nepadengia.
„Kartais lieka neapmokėta ir 50 tūkst., ir 100 tūkst. litų per mėnesį“, – sakė Visagino ligoninės vadovas. K. Matulevičiaus paskaičiavimais, jau nuo balandžio mėnesio į jo vadovaujamą įstaigą kreipiasi iki 20 proc. daugiau ligonių nei anksčiau.
Atlieka „labdarių misiją“
Šakių rajono ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoja Aldona Mažeikienė taip pat pastebi, jog „nepaisant to, kad pacientų srautas didėja, finansavimas išlieka tas pats“.
„Kiek beaptarnautume žmonių, gauname tą pačią sumą. Kvotos yra nustatytos pagal tą ligonių srautą, kuris buvo anksčiau. Tam srautui padidėjus mes į nustatytas normas nebesutelpame. Šiemet jau kokius 300 pacientų į stacionarą paguldėme iš savo lėšų“, – teigė pašnekovė.
A. Mažeikienė patikino, kad ir ateityje pagalbos besikreipiančių lauk neišvarys.
„Aš vis tiek tikiuosi, kad finansavimas su laiku gerės“, – vylėsi Šakių rajono ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoja.
Šakietei antrino ir vyriausias Klaipėdos ligoninės vyr. gydytojas Vinsas Janušonis.
„Mes teikiame labai daug paslaugų, praktiškai visas, išskyrus organų transplantaciją ir širdies chirurgiją. Į mus kreipiasi daugiausia žmonės iš Vakarų regiono: iš Telšių, Tauragės apskričių, Klaipėdos apskrities, iš Šiaulių, Mažeikių. Su personalu susitvarkome, mūsų ligoninėje eilės yra bene mažiausios tarp didžiųjų Lietuvos ligoninių, bet yra kita problema – visų šių paslaugų apmokėjimas.
Gauname už kiekvieną pacientą, bet yra lubos, įstaigai numatyta suma ir kiek beaptarnautum, ši suma niekaip neauga, nes numatoma ne pagal pacientų skaičių, ne pagal tai, kiek įstaiga jų priėmė, tarkime, praeitais metais, o pagal turimus pinigus“, – dėstė pašnekovas.
Kaip informavo V. Janušonis, stacionarinė pagalba Klaipėdos ligoninėje per metus suteikiama apie 45 tūkst. ligonių, ambulatorinė – ketvirčiui milijono.
SAM: restruktūrizavimu nebuvo siekiama tiesioginės ekonominės naudos
Kaip informavo Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Natalja Keturkienė, uždarant akušerijos ir chirurgijos skyrius nebuvo siekiama tiesioginės ekonominės naudos, o visų pirma galvota apie pacientui suteiktų paslaugų kokybę, koncentruojant sudėtingų paslaugų teikimą regioniniuose ir respublikiniuose centruose.
„Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas lyginant jį su 2009 m. buvo sumažintas beveik 400 mln. Lt, o sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nebuvo nutrauktas, darytina prielaida, kad paslaugų restruktūrizavimas, sveikatos priežiūros tinklo optimizavimas, racionalesnis vidinių išteklių panaudojimas leido net su gerokai mažesnėmis pajamomis išlaikyti buvusį paslaugų lygį ir kokybę t.y. net ir taupant teikti pacientams visas reikiamas paslaugas.
Didžiosios ligoninės iš esmės planingai ruošėsi pacientų srautų padidėjimui iš rajonų. Dar 2008 metais buvo atlikta esamos situacijos analizė, vertinant pacientų srautus priėmimo skyriuose, paslaugų prieinamumą ir priimtinumą. Pasinaudojant Europos struktūrinių fondų lėšomis daugelyje ligoninių buvo renovuojamos operacinės, priėmimo skyriai, atskirti planinių ir skubios pagalbos pacientų srautai, komplektuotos neurochirurgijos, ortopedijos – traumatologijos, radiologijos, akušerijos-ginekologijos, psichiatrijos tarnybos.
Atvejų, kad atvykę pacientai būtų nehospitalizuoti dėl vietų stokos ar kitų priežasčių, nebuvo. Žiniasklaidoje paviešinti pavieniai nusiskundimai, po oficialių tyrimų nepasitvirtino“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerija.
„Reformą reikėtų vertinti teigiamai“
Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) minimos „lubos“ – tai yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto galimybės apmokėti suteiktų paslaugų išlaidas, kurios per sutartines sumas paskirstomos tarp visų paslaugų teikėjų.
ASPĮ suteikus daugiau prioritetinių paslaugų (ambulatorinių specializuotų, stebėjimo, priėmimo-skubiosios pagalbos, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, trumpalaikio gydymo), nei nurodyta TLK ir ASPĮ sutartyje yra numatyta galimybė, panaudoti sutartyje numatytas rezervo lėšas ir nepanaudotas lėšas. Šių paslaugų išlaidos šalies mastu yra apmokamos ir ASPĮ skatinamos teikti kuo daugiau ekonomiškai efektyvių paslaugų formų.
Mokant už stacionarines paslaugas griežtai siekiama neviršyti sutartyje nustatytos sumos šios paslaugų grupės išlaidoms apmokėti.
SAM pabrėžia, jog bendras prasidėjusios reformos tendencijas reikėtų vertinti teigiamai.
„Šalies mastu teikiama daugiau ekonomiškai efektyvių paslaugų formų – dienos stacionaro sąlygomis. Šių paslaugų pokytis, lyginant 2009 m. ir 2010 m. II ketvirčius ypač ryškus ir sudaro 21,8 proc. Keitėsi ir paslaugų struktūra – 2010 m. II ketv. daugiau stacionarinių paslaugų suteikta trumpalaikio gydymo paslaugų teikimo forma.
Labai apibendrintai galima pasakyti, kad reforma pacientui pasiūlė alternatyvą, vietoj įprastinio, tačiau neretai neefektyvaus gydymosi šalia namų esančioje sveikatos priežiūros įstaigoje, saugią ir kokybišką paslaugą, tam tinkamus specialistus ir įrangą turinčiuose didžiuosiuose, bet toliau nuo gyvenamosios vietos esančiuose, gydymo centruose.
Beje, tokia praktika yra diegiama ir taikoma beveik visose Europos Sąjungos šalyse. Galima sutikti, kad permainos nusistovėjusioje tvarkoje taip pat nebuvimas galimybės gauti absoliučiai visas sveikatos priežiūros paslaugas šalia namų sumažina pacientų psichologinį saugumo jausmą, daro juos pažeidžiamesnius bei imlesnius galimam manipuliavimui.
Kaip vienas iš neigiamų reformos aspektų paminėtinas nepagrįstai didelis nekonstruktyvios kritikos srautas reformos rengėjams ir įgyvendintojams“, – teigiama SAM atsakyme lrt.lt.
Absoliuta Andželika Lukaitė
