Likusieji 16 šiuo metu jau yra pilnamečiai, tačiau jie pasinaudojo įstatymuose numatyta teise likti nepilnamečiams skirtame sektoriuje iki bausmės atlikimo pabaigos arba kol sulauks 24 metų.
Apie per pastaruosius 7 metus net kelis kartus sumažėjusį nepilnamečių skaičių įkalinimo įstaigoje ir kitus reikšmingus sistemos pokyčius – pokalbis su Kauno kalėjimo resocializacijos skyriaus viršininku Almantu Atkočaičiu.
Kas lėmė tokį ženklų nepilnamečių įkalinimo įstaigoje skaičiaus sumažėjimą? – paklausėme A. Atkočaičio.
Kauno kalėjime šiandien bausmę atlieka 4 nepilnamečiai ir 16 nuteistųjų, kurie pas mus gali būti iki 24 metų, bet savo bausmę jie pradėję atlikinėti būdami nepilnamečiais. Dar 5 nepilnamečiai yra suimti ir laukia teismo sprendimo.
Šis skaičius lyginant su ankstesniais metais yra labai nedidelis. Dar 2017 m. turėjome 74 nuteistuosius. Pokyčiams įtakos turėjo keletas veiksnių. 2019 m. daliai nepilnamečių buvo pritaikyta amnestija, dėl kurios buvo paleista apie 18 nuteistųjų, o iš viso į laisvę tuomet pateko 38 asmenys.
Vėliau pradėta į nepilnamečių nusikalstamumą žvelgti kitaip. Kartais būdavo išvengiama suėmimo, o nepilnametis atsidurdavo probacijos žinioje. Taip pat keitėsi bausmių vykdymo politika. Manau, kad priimti teisingi sprendimai.
Už smulkius nusikaltimus iš karto nebuvo skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės. Dėl to, daug nepilnamečių atsidūrė probacijos žinioje, bet ne įkalinimo įstaigoje. Dėl to labai džiaugiuosi.
Kaip prasidėjo jūsų kelionė įkalinimo įstaigų sistemoje?
Sistemoje dirbu nuo 2006 metų. Pradėjau tarnybą kaip resocializacijos auklėtojas. Spręsdavau visas nuteistųjų problemas. Nuo lygtinio paleidimo, charakteristikos rašymo, socialinių įgūdžių, dienos rutinos formavimo.
Lyginant 2006 m. ir 2023-2024-sius, matau didelę bausmių vykdymo sistemos pažangą. Vien mūsų resocializacijoje srityje mes turime keturias komandas, kai prieš beveik du dešimtmečius nieko panašaus nebuvo.
Kokios tos 4 komandos?
Pirmiausia, tai kontaktinis pareigūnas, kuris didžiąją laiko dalį skiria nuteistajam. Išklauso jį, bendrauja. Kontaktiniam pareigūnui priskiriama iki 20-30 nuteistųjų. Tai realus skaičius žmonių, kai tu gali spėti išklausyti ir spręsti iškilusias problemas.
Antrąją komandą sudaro vertintojai, kurie atlieka nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Jie nusprendžia, pagal kokias programas reikėtų dirbti su nuteistuoju.
Trečioji komanda – socialiniai darbuotojai. Pakankamai neseniai socialinius darbuotojus įsileidome į bausmių vykdymo sistemą. Matėme, kad kartais įkalinimo įstaigą paliekantis žmogus išeidavo į niekur. Supratome, koks svarbus yra palydėjimo mechanizmas. Džiaugiamės, kad šiandien tas mechanizmas veikia gerai.
Iš įkalinimo įstaigos išeinantį žmogų šiandien pasitinka tos vietovės, į kurią jis grįžta gyventi, socialinis darbuotojas. Kai kurių asmenų įgūdžių trūkumas būna labai didelis, todėl pagalba jam yra būtina. Svarbu ir tai, kad nė vienas asmuo neišeina į laisvę be asmens dokumento.
Kokiomis aplinkybėmis taip nutikdavo?
Anksčiau nepilnamečių nuteistųjų būdavo labai daug, todėl negalėdavai kiekvienam skirti tiek dėmesio. Tad pasitaikydavo atvejų, kai į laisvę jaunas žmogus patekdavo be asmens tapatybės dokumento. Dabar situacija pasikeitė ir tokių situacijų nebeturime.
Kokia būtų ketvirtoji komanda, kurios dar nepaminėjote?
Ketvirtoji – užimtumo komanda. Turime užtikrinti prasmingą veiklą tiek nuteistiesiems, tiek suimtiesiems. Šiandien visi nuteistieji, kurie nesimoko, jie turi dirbti. Tokia yra bausmių vykdymo politika.
Minimalus darbas – 20 val. per savaitę. O jei mokaisi, tada užtenka dirbti 10 val. per savaitę. Taip pat nuteistieji turi įvairių užimtumų. Tiek viduje, tiek išorėje. Įdarbiname pagal individualią veiklą tiek įstaigos viduje, tiek laisvėje.
Kokius darbus jie gali atlikti?
Patys įvairiausi darbai. Nuteistasis gali dirbti tvarkiniu, dalinti kitiems nuteistiesiems maistą. Visus nepilnamečius nuteistuosius motyvuojame mokytis. Siekiame, kad jie tęstų mokslą mokykloje arba įgytų profesiją. Profesija susijusi su mediena. Yra vieta, kur jie gali mokytis. Turime 18 įmonių, su kuriomis bendradarbiaujame ir galime dalį nuteistųjų ten įdarbinti.
Į kokias grupes skirstomi nuteistieji?
Yra pusiau atviras ir atviras režimai. Iki 2 metų bausmės sulaukę asmenys gyvena atviro režimo sąlygomis. Atvirame režime turi išsilaikyti save, dirbti, mokytis. Pusiau atviru režimu gyvena sunkesnius nusikaltimus įvykdę ir griežtesnių bausmių sulaukę nepilnamečiai. Galimybes, jei tik nori į mūsų procesus įsitraukti, tu turi labai dideles. Iš pusiau atviro tipo, tu po kurio laiko gali pereiti į atvirą režimą.
Ar sulaukę pilnametystės nuteistieji dažnai išreiškia norą būti perkelti į suaugusiems skirtą įkalinimo įstaigą?
Dažniausiai jie nori pasilikti pas mus, nes čia yra sudarytos tikrai geros sąlygos. Vienetai tik išvažiuoja iš mūsų, bet tai yra atskiros istorijos. Pavyzdžiui, išvyksta, nes kitoje įkalinimo įstaigoje bausmę atlieka tėtis arba brolis ir jie kviečia atvykti. Be abejo, kartais pasitaiko nuteistųjų, kuriems mūsų taisyklės yra netinkamos ir jie tą gyvenimą mato kitaip. Jie linkę rinktis kriminalinį kelią. Po pakartotinių nusižengimų, kai sueina 18 metų, mes būname priversti tokį nuteistąjį perkelti į suaugusiems skirtą įkalinimo įstaigą. Toks asmuo daro blogą įtaką kitiems nuteistiesiems. Bet tai yra vienetiniai atvejai.
Kokios priemonės skirtos nustatytos tvarkos nesilaikantiems nuteistiesiems?
Jei matome, kad vienas ar kitas asmuo daro neigiamą įtaką kitiems, mes galime jį tam tikra prasme izoliuoti. Pavyzdžiui, neleisti dalyvauti tam tikrose veiklose kartu su kitais. Mes užtikriname visas teises – pasivaikščiojimas, sportas, mokykla, bet vedame juos atskirai nuo kitų. Įstatymas mums tą leidžia. O tada pradedame kalbėtis su tuo nuteistuoju, kad jis įsivertintų, ką praranda dėl savo blogo elgesio.
Kas yra tas blogas elgesys?
Tai gali būti tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas. Mūsų įstaigoje yra daug vaizdo stebėjimo kamerų (išskyrus gyvenamosiose patalpose – aut. past.), kurios padeda užtikrinti nuteistųjų saugumą. Tas pats kontaktinis pareigūnas kabinetą turi gyvenamosiose patalpose. Kameros padeda išsiaiškinti, kas galėjo nutikti. Už smurtinį poelgį, įprastai, yra skiriamos paros kamerų tipo patalpose.
Kiek prireikia laiko, kad nuteistasis suvoktų, jog elgiasi netinkamai?
Visaip pasitaiko. Vieniems prireikia 1-2 mėnesių, kitiems pakanka dviejų savaičių.
Kiek nuteistieji gali jaustis saugūs įkalinimo įstaigoje?
Stengiamės maksimaliai tai užtikrinti. Saugumas tokioje vietoje yra labai svarbus. Jei nuteistasis nesijaus čia saugus, apie resocializaciją net nebūtų verta kalbėti. Net gyvendami laisvėje, bet baimėje, nesijaustume gerai.
Iš kokių šeimų nepilnamečiai patenka į įkalinimo įstaigą?
Šeimos būna labai sudėtingos. Dažniausiai tėvai būna išsiskyrę, priklausantys socialinės rizikos grupei. Dažnai nuteistieji turi tik vieną iš tėvų arba atvyksta iš globos įstaigos. Gyvenime juos mokė gatvė. Jie turėjo kovoti už save. Todėl tik taip gyvenimą jie ir supranta. Pakeiskime nors kelis vaikus ir tai bus jau reikšmingas pasiekimas. Esmė yra abipusė pagarba, be kurios neturėtume rezultatų.
Dėl ko labiausiai priešinasi nuteistieji?
Dėl kalėjime nustatytos ir į griežtus rėmus įspraustos tvarkos. Yra dienotvarkė, kada reikia keltis, valgyti, galima pasivaikščioti, mokytis. O 22.40 val. jie visi turi būti užrakinti. Turime užtikrinti 8 val. miego režimą. Sudarome grafikus ir jie turi bendrojo naudojimo patalpas susitvarkyti nemokamai. Turime išaiškinti tvarką ir nuteistasis privalo prisitaikyti. Laisvėje taip nebuvo, todėl tai ir sukelia pasipriešinimą.
Kokie būtų sėkmės ir nesėkmės pavyzdžiai dėl įkalinimo įstaigą palikusių nuteistųjų?
Labai džiaugiuosi, kai laisvėje tave sutinka ir prieina pasisveikinti, pasipasakoja, kaip sekasi. Žinau kelis asmenis, kurie baigė aukštąsias mokyklas ir pradėjo savo verslą. Kartais juos matau krepšinio varžybose.
Bet yra ir neigiamų pavyzdžių. Kai nepasiseka įrodyti, kad gyvenimo tikslų galima siekti nebūtinai žengiant kriminaliniu keliu. Tada įsivertini, kur galėtum pasitempti, bet iš kitos pusės ne viskas nuo tavęs priklauso. Mano tikslas yra nuteistiesiems sudaryti galimybes bei motyvuoti, kad jomis būtų pasinaudota.
Kas yra jūsų minėta nuteistųjų taryba?
Nuteistųjų taryba kelia klausimus kiekvienai administracijai, kaip būtų galima padaryti kažką geriau. Klausimai gali būti įvairūs – nuo užimtumo reikalų iki buitinių dalykų. Gal nori kokį renginį suorganizuoti, o gal kamuolio reikia.
Kaip keičiasi visuomenės požiūris į nuteistuosius?
Žmonės turi suprasti, kad bet kuriuo atveju nuteistasis išeis į laisvę. Po metų, dviejų ar kelerių, bet išeis. Tik reikia suprasti, koks jis išeis – piktas ar pasitikintis sistema, kur galima pinigus uždirbti teisėtais būdais.
Kai prieš gerą dešimtmetį tekdavo vykti į „Žalgirio“ varžybas su nuteistaisiais, manęs klausdavo, ar nebijai, kad pabėgs? Ko jiems bėgti? Neatsimenu nė vieno incidento, kuris būtų nutikęs per mūsų išvykas su nuteistaisiais.
Ar realu, kad už grotų Lietuvoje nebeliktų nė vieno nepilnamečio?
Manau, kad tokia misija yra įmanoma. Jeigu bausmių vykdymo politikos nekeisime, tai būtų net labai realu. Manau, kad šiandien galiojančios tvarkos visiškai pakanka. Gal tik su lygtiniu paleidimu reiktų patį mechanizmą šiek tiek sustiprinti.
Draminiame seriale „Šiukšlyno žmonės“ atskleidžiami sukrečiantys paauglių likimai. Vienas pagrindinių serialo personažų Tadas (aktorius Marius Repšys) nuo mažų dienų žengia nusikalstamu keliu. Paragavęs kalėjimo duonos, laisvėje Tadas tęsia savo kriminalinę kelionę, skaudindamas visus, kuriuos sutinka savo kelyje. Žiūrėkite serialą „Šiukšlyno žmonės“ – tik per „Go3“ televiziją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
