Peticijos iniciatoriai ją skiria Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms bei Lietuvos Respublikos Seimo nariams.
Laisvės atėmimas nuo vienerių iki trejų metų
Peticijos autorius Marius Kundrotas. Iniciatoriai rašo, jog yra sukrėsti gyvūnų skriaudikams, žudikams ir kankintojams skiriamos atsakomybės menkumo, o dažnu atveju – ir visiško jos nebuvimo. Tad šia peticija prašoma Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjų sugriežtinti šią atsakomybę, atitinkamai pakeičiant 310-ąjį Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl žiaurus elgesio su gyvūnais. Jį keisti siūloma taip: tas, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jei gyvūnas dėl to patyrė kančią, baudžiamas viešaisiais darbais ir bauda iki 100 MGL. Jei gyvūnas dėl to buvo suluošintas arba žuvo, kaltininkas baudžiamas bauda iki 200 MGL ir laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų.
Peticijoje pabrėžiama, jog elgesys su gyvūnais dažnu atveju tėra žmonių tarpusavio elgesio provaizdis. Bendra smurto „kultūra“ ypač jautriai atsispindi vaikų ir jaunimo psichikoje. Pasekmės – visuomenėje vis mažėja pagarbos ir atjautos, įsitvirtina vartotojiški santykiai. Žmonės atpranta mylėti. Siūloma pradėti keisti dvasinę visuomenės kultūrą nuo kasdienybės, įskaitant santykius su mažiausiais ir silpniausiais gamtos pasaulio atstovais bei įvertinti atsakomybę.
Peticiją pasirašę žmonės negaili ir komentarų. Kai kuri teigia, kad būtina keisti ne tik Lietuvos Baudžiamojo kodekso reglamentavimą didinant galimos skirti laisvės atėmimo bausmės dydį. Dėmesį būtina atkreipti ir į teisėsaugos pareigūnų požiūrį į šias bylas.
„Šiuo metu galiojanti sankcija - 1 metai pernelyg žema. Pavyzdžiui, laisvės atėmimo bausmė iki 1 metų gali būti skiriama už fizinio skausmo sukėlimą žmogui, tačiau visuomenę traumuojantis ir ypatingai žiaurus elgesys su gyvūnu (pavyzdžiui, neseniai nuskambėjusi istorija apie užkastą kelias paras šunį arba pririštą šunį prie mašinos traukiant jį asfaltu iki gyvūnas žuvo) užtraukia analogišką bausmę. Taip pat, manau, kad tikslinga papildyti straipsnio formuluotę recidyvo atveju, pavyzdžiui: „tas, kuris pakartotinai žiauriai elgėsi su gyvūnu, jei gyvūnas dėl to patyrė kančią, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų". Tai yra nenumatant alternatyvių bausmių. Žinoma, esant tokiai situacijai Lietuvoje, vien maksimalios bausmės didinimas neišspręs problemos, būtina taip pat keisti teisėsaugos pareigūnų ir teismų požiūrį į šias bylas, skirti lėšų visuomenės švietimui ir gyvūnų globos organizacijoms,” - komentavo peticiją pasirašiusi Irma.
Kiti peticijai pritariantys asmenys baiminosi, jog sugriežtinus bausmes dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, tai neatsisuks prieš pačius šeimininkus.
„Ar nebus taip, kaip ir su vaikais? Jeigu auklėdamas sudavei per užpakaliuką, gausi parų ir neteksi vaikų? Pas mus juk labai mėgsta visi perdėtai reaguoti. Kaip ir su šuniukais: jei ant kaimyno pradeda šuo loti, kaimynas grasina iškviesti policiją, nes patyrė išgąstį ir anot jo „psichologinę traumą“. Bet jeigu timptelėjai šuniuką ir davei komandą, tai kaimynas grasina iškviesti policija, nes, pasak jo, šuniukas patyrė kančią,“ - rašė Raimundas.
Kam griežtinti tai, kas neveikia?
Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė sako nepasirašiusi ir nė neketinanti pasirašyti šią peticiją. Anot jos, priėmus gyvūnų gerovės įstatymą teisinių priemonių bei taikytinų atsakomybių pakanka.
„Tiesiog reiktų, kad veiktų toks terminas, kaip bausmės neišvengiamumas. Tada nereikės nieko griežtinti. Kas iš to, kad mes griežtinsime bausmes, žmones sodinsime į kalėjimą, o paskui juos išlaikysime iš mokesčių mokėtojų pinigų?“ - retoriškai klausė J. Gustaitienė.
„Visų pirma kalbėkime apie tai, kad priimtas įstatymas – neveikia, tai kas iš to, kad mes jį griežtinsime? Juk netgi gyvūno padarymas benamiu, jau yra nusikaltimas, tai jau yra žiaurus ir netinkamas elgesys su gyvūnu. Tačiau pasakykite, kiek yra už tai nubaustų žmonių? Nė vieno, manau. O tuo tarpu prieglaudos – perpildytos. Vien „Nuare“ šiuo metu glaudžiasi apie 549 gyvūnus,“ - kalbėjo J. Gustaitienė.
Anot gyvūnų prieglaudos vadovės, atsakomybės trūksta ir atsakingų institucijų pareigūnams.
„Pagal įstatymą gyvūnų veisimas turi būti tikslinis ir planuotas, o gimusiems jaunikliams, šeimininkas privalo surasti namus, kur būtų jais pasirūpinta. Atidavimas į prieglaudą – nėra namų suradimas. Bet kodėl vadomis gyvūnai keliauja į prieglaudas? Trūksta tų pareigūnų, kurie galėtų ištirti įvykį ir skirti baudą, noro tai padaryti. Parodyti visuomenei tą asmenį, kad štai jis buvo baustas už tai ir gal jam nebekiltų noras taip elgtis ir tą įstatymą pažeisti. Juk dabar, galima su gyvūnais daryti ką nori, nors įstatymas tai ir draudžia,“ - aiškino J. Gustaitienė ir pasidalino istorija, kuri atskleidžia ir visuomenės požiūrį į gyvūnus.
„Kartą nugirdau dviejų moterų pokalbį. Viena pasakojo, kad atsivedė katė kačiukus ir juos ji neš į prieglaudą. Įsikišau į pokalbį ir paklausiau, kodėl neiškastravote katės, jeigu neturite kur kačiukų dėti? Tai sako, juk brangiai kainuoja, o į prieglaudą kačiukus nemokamai priima. Bet sakau, jūs netgi pagal įstatymą turite pasirūpinti savo katės jaunikliais. Tai sako aš pasakysiu, kad juos radau. Tai sakau, jūs pameluosite ir be to, ar nemanote, kad prieglaudai išlaikyti jūsų kačiukus, daug daugiau kainuos, negu jūsų katės kastracija? Tai sako, juk prieglaudos tam ir įsikuria, kad tokius gyvūnus priglaustų. Pinigų išlaikymui taip pat turi, juk žmonės suaukoja. Klausiu, o kiek jūs pati paaukojote? Sako, nė kiek. Kodėl turiu aukoti, kai kiti suaukoja pakankamai? Tai toks visuomenės požiūris,“ - pasakojo J. Gustaitienė.
Mokestis už dovanojamus arba atiduodamus gyvūnus
Anot vadovės, siekiant išvengti ar sumažinti vadomis į prieglaudas nešamų gyvūnų skaičių, kiekviena prieglauda už gyvūnus tiek juos priimdama, tiek ir dovanodama turėtų imti bent jau simbolinį mokestį.
„Man džiugu, kad prieglaudų atstovai jau diskutuoja apie tai. Kalba, kad reikia imti pinigus už gyvūnų pridavimą bei už jų dovanojimą. Nors mes, „Nuaras“ buvome pasmerkti, kai pradėjome imti simbolinį mokestį už dovanojamą gyvūnų. Bet augintinis nėra šiukšlė. Turėtų užsidaryti visi keliai nemokamų gyvūnų paėmimo ir pridavimo į prieglaudą,“ - įsitikinusi J. Gustaitienė.
Tai pat beglobių gyvūnų skaičių, galėtų sumažinti ir tai, pasak J. Gustaitienės, jeigu visi laikytųsi įstatyme nurodytos tvarkos ir augintinius ženklintų, registruotų.
„Įstatymas reikalauja, kad gyvūnas būtų užregistruotas, paženklintas. Bet kur tarnybos žiūri, kodėl jos nekontroliuoja, juk pilni turgūs neženklintų gyvūnų. Tad nekalbėkime apie tai, kad griežtinsime įstatymą, kalbėkime apie tai, kad jis bent jau veiktų. O tada pas tokius „degradus“ nė nepateks gyvūnai į nebus tiek daug žiauraus elgesio su jais atvejų,“ - „Nuaro“ vadovė.
