Prezidento ir dukart premjero Algirdo Mykolo Brazausko laidotuves aptemdė politinė kova už nuopelnus ir politikų mėginimas daryti spaudimą Bažnyčiai.
Kalbėkime tiesą
Buvęs pogrindinės Lietuvos laisvės lygos vadovas, politinis sovietų kalinys Antanas Terleckas teigia nenorįs šmeižti ar niekinti mirusio žmogaus, bet ragina prisiminti tiesą. „Apie numirusį blogai nekalbėčiau. Tiesiog nereikia iškraipyti istorijos ir pamiršti, kaip buvo iš tikrųjų. Gerai prisimenu ne tik tai, kad A. M. Brazauskas buvo Lietuvos komunistų partijos, kuri vadovavo Lietuvos okupacijai, pirmasis sekretorius. Net 1993 metais, kai balotiravosi į prezidentus, kampanijos metu jis šlovino Lietuvos žudiką Antaną Sniečkų. Tiesa, tada tylėjo ir vilties prezidentas (taip vadintas A. M. Brazausko oponentas Stasys Lozoraitis, - „Balsas.lt“). Tada sakiau ir dabar manau, kad A. M. Brazauskas neturėjo moralinės teisės balotiruotis. Kai taip parašiau, tai net Sauliaus Stomos vadovaujamas „Lietuvos aidas“ neišspausdino. Žinoma, kai į jį, jau balsų dauguma išrinktą, moterėlės spjaudė – pats nuėjau pas policijos pareigūnus“, - primena A. Terleckas.
Anot A. Terlecko, Katalikų bažnyčia dėl savo sprendimo kaip pagerbti A. M. Brazauską, niekam, aiškintis neprivalo, nes yra atskirta nuo valstybės ir klausimas išvis esą keliamas dirbtinai.
Buvusi politinė kalinė Nijolė Sadūnaitė portalui „Balsas.lt“ sakė, jog žmonės, kurie kelia isteriją dėl to, kad A. M. Brazauskas nėra šarvojamas Vilniaus Arkikatedroje, prastai išmano teologiją ir nesuprasdami reikalauja privilegijų išrinktiesiems. „Yra bažnyčios nuostata, galiojanti nuo Jono Krikštytojo laikų. Šis karaliui Erodui, pravažiuojančiam karieta su savo brolio žmona, su kuria gyveno susidrėbęs, šaukė: neturi teisės gyventi su savo brolio žmona. A. M. Brazauskas buvo viešas asmuo. Jis viešai metė savo žmoną, jo antroji žmona – savo vyrą. Išsiskyrimas nebuvo dėl Bažnyčios pripažįstamų rimtų priežasčių. Viešos atgailos dėl to niekada nebuvo nė ženklo, nors žmogus žinojo, kad serga ir netrukus išeis. Tai dabar, jei jį įleistų, reikštų, kad Bažnyčia atsisako vienodai vertinti visus – nuo ubago iki prezidento. Nusileidusi Bažnyčia taptų gatvine mergiote. Beje, kūno neįleidimą sureikšminantys asmenys visai nesupranta katalikybės. Už A. M. Brazausko sielą, kaip ir už visų nemirtingas sielas, privalome melstis visi. Pats Algirdas, jei trumpam prisikeltų pasakytų, kad jam ne tiek jau ir svarbu – kas bus su jo kūnu. Ypač juokinga, kai dėl Bažnyčios ima draskytis komunistai. Valdas Adamkus irgi parodė, kad neišmano katalikybės, nes ėmė kalbėti apie „gailestingumo dogmą“. Nėra tokios dogmos, kai meldžiamasi už kūną, o ne už sielą. Už sielą melsimės, kažkas jai aukos galbūt gerus darbus, galbūt sušelps kokį našlaitį jo vardu“, - sakė N. Sadūnaitė.
N. Sadūnaitė sakė, kad visada reikia kalbėti tiesą ir nekraipyti istorijos faktų. Pompastiškas kalbas, kuriose teigiama, jog A. M. Brazauskas kovojo už Lietuvos nepriklausomybę ji laiko melu. „Tai nesąmonė. Puikiai prisimename, kaip jis, kartu su Kazimiera Prunskiene, lakstė po Lietuvą ir aiškino, kad be sovietų ekonomikos ir kariuomenės mes neišgyvensime. Viešos atgailos už tai irgi paskui nebuvo. Žmogus laiku susigaudė į kurią pusę paranku pereiti ir tiek, nes buvo cinikas. Pažiūrėkite, kodėl Vytautas Landsbergis ligi šiol negauna jokių prizų, titulų ir apdovanojimų iš Rusijos, bet juos gavo Prunskienė ir Brazauskas? Tie, kas bambagyslių su Kremliumi taip ir nenutraukė. Didelė meilė turtui irgi buvo akivaizdi“, - sakė N. Sadūnaitė.
Kritika prezidentei
Politologas Vytautas Radžvilas kritikuoja šalies vadovės Dalios Grybauskaitės, nutarusios nedalyvauti Šv. Mišiose Arkikatedroje elgesį ir vadina jį nesuprantamu. „Esu įsitikinęs, kad prezidentė padarė neleistiną akibrokštą. Konstituciniai Lietuvos valstybės principai nurodo, jog valstybė neturi kištis į Bažnyčios reikalus. Tai rodo, kad aukščiausiai šalies politinei valdžiai trūksta net ne politinės, o elementarios kultūros“, - „Balsas.lt“ sakė V. Radžvilas.
Šalies vadovė nutarė nevykti nei į šias mišias, po to, kai Katalikų bažnyčia nenusileido jos bei kitų politikų spaudimui ir nesutiko įnešti A. Brazausko kūno į Vilniaus arkikatedrą. Prezidentė nevyks į mišias Kaišiadoryse, kuriose dalyvaus socialdemokratai ir didžiausi A. M. Brazausko gerbėjai. Mokyti bažnyčią ėmėsi ir kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, o Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareikalavo, kad Bažnyčios hierarchai pasiaiškintų.
Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, kalbėdamas su „Balsas.lt“ leido suprasti, jog dalis katalikų bendruomenės A. Brazausko nelaiko doru kataliku: velionis neturėjo bažnytinės santuokos, viešai neatgailavo dėl savo komunistinės praeities, reguliariai nėjo išpažinties, tad daryti kokias nors ypatingas išimtis – kad ir prezidentui – nebūtų teisinga pačių tikinčiųjų atžvilgiu.
Susiję straipsniai:
Algirdas Mykolas Brazauskas religijomis nesivadovavo
