Draudikai skaičiuoja, kad žalų suma apsidraudusiems ūkininkams jau siekia 13 milijonų eurų, o realybėje nuostoliai kone 3 kartus didesni.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Krušos nuniokotus rapsus dar balandį išvydo pakaunės ūkininkai. O pasėlius šiemet niokojo ne vien kruša, bet ir ilgos pavasarinės šalnos.
Šakių ir Jurbarko rajonų sankirtoje apie 200 hektarų rapsų auginantis Darius Ufartas vieną rytą patyrė šoką – šalna išguldė susiruošusius žydėti rapsus.
„Beveik visuose pasėliuose neliko centrinio stiebo ir atžėlinėjo iš šoninių šakų. 50-60 procentų rapsų buvo netektis“, – sakė ūkininkas.
Padariniai atsieis aštuonženklę sumą
Savidraudos fondas jau skelbia, kad pavasarinių orų kataklizmų – krušos ir šalnų – padariniai atsieis aštuonženklę sumą.
„Šiai dienai turime galutinius rezultatus – 13 milijonų eurų vien šalnos rizika. Šie metai ne patys laimingiausi. Su klimato kaita ateina ne tik šilti orai ir geras oras, bet ir labai daug iššūkių žemės ūkiui“, – kalbėjo savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.
Kai kur šalnos tęsėsi 3-5 savaites, o šaltukas spaudė iki –12 laipsnių. Pranešimai apie šalnų žalą plaukte plaukė, nušalo dešimtys tūkstančių hektarų rapsų, bulvių, kukurūzų ar cukrinių runkelių, teko apžiūrėti ir įvertinti kone 6000 laukų.
Tačiau lengviau atsikvėpti galės tik trečdalis ūkininkų, kurie sulauks draudimo išmokų.
„Pagal bendrą plotą, kiek Lietuvoj yra sėjama, tai draudžia truputį daugiau negu trečdalį ariamos žemės“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius.
Draudė tik nuo dalies negandų
Ūkininkai skaičiuoja, kad bendrai Lietuvoje gamtos stichijos suniokojo gerokai daugiau derliaus, nuostoliai gali siekti ir keliasdešimt milijonų eurų.
„Apie 70 procentų buvo nesidraudę, o jie visi patyrė tas pačias žalas“, – teigė apsidraudusių žemdirbių susivienijimo pirmininkas Alfredas Bardauskas.
Be to, kai kurie ūkininkai pasirenka drausti pasėlius tik nuo dalies negandų, tad rizika gula ant jų pečių.
„Jie gali pasirinkti krušą, audrą, liūtį, bet nepasirinkti pavasarinių šalnų. Tai jis gali būti apsidraudęs pasėlius, bet negaus, nes nebuvo pasirinkęs šitos priemonės“, – aiškino A. Bardauskas.
Dabar ūkininkai kasdien su nerimu žiūri į gausiai prakiūrantį dangų.
„Rugiai guli nuo birželio pirmųjų savaičių ant šono, jie neatlaikė pirmojo lietaus, pirmo vėjo ir dalis rugių jau peraugo į žolę“, – pasakojo D. Arlauskas.
Po liūčių dalis javų lyg pavargę sugula – kulti jų neįmanoma. Kombainai, vos įvažiavę į lauką, užklimpsta
„Augalai yra prinokę, pasiekę brandą, kad galima būtų nukulti. Dar skraidančių kombainų neišrado, o dirva labai drėgna ir klimpstam“, – aiškino ūkininkas.
Skaičiuoja ir liūčių padarinius
Sausesnėse dirvose ūkininkai skuba nuimti derlių, o draudikai jau skaičiuoja ir liūčių padarinius.
„Šiai dienai turim apie 40-50 tūkstančių hektarų jau išgulusių pasėlių ir suprantame, kad kulia neįsibėgėjo. Čia didžiausias galvos skausmas, nes tie nuostoliai sudaro apie 3-4 milijonus eurų“, – sakė M. Rusteika.
Vyriausybė dar gegužę paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas tąkart teigė, kad nukentėjusiems žemdirbiams bus kompensuoti nuostoliai. Vyriausybė tam lėšų skirs iš šalies biudžeto, siekia gauti ir Europos Sąjungos paramą. Kompensacijų ūkininkai gali sulaukti kitų metų pradžioje.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:



































































































































































































































