Tyrimas parodė – visai nebūtina per dieną nueiti 10 tūkst. žingsnių: štai koks krūvis jau daro teigiamą poveikį

10 000 žingsnių rekomendacija nėra pagrįsta moksline studija. Ji veikiausiai susijusi su vienos japonų įmonės, septintajame dešimtmetyje pristačiusios žingsniamatį, reklamine kampanija. Kad patikrintų šią rekomendaciją, tarptautinė mokslininkų komanda įvertino 57 jau atliktus tyrimus, kuriuose dalyvavo 160 000 dalyvių.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ši vaistažolė sukelia kepenų ligas: gydytojas perspėja lietuvius

Kojų tinimą pamirškite visam laikui: štai kas padės

Ministerija su farmacininkais pradėjo susitikimų sesiją dėl inovatyvių vaistų prieinamumo gerinimo

Analizė parodė, kad jau 7 000 žingsnių per dieną beveik perpus sumažina ankstyvos mirties riziką, lyginant su žmonėmis, per dieną įveikiančiais tik 2 000 žingsnių – ir tai apima visas mirties priežastis, ne tik širdies ir kraujagyslių ligas.

7 000 žingsnių per dieną, anot tyrimo, 38 proc. sumažina riziką susirgti demencija. Depresijos rizika sumažėja 22 proc., o diabeto – 14 proc. Rezultatai, be to, parodė, kad  7 000 žingsnių kasdien taip pat sumažina vėžio ir kritimų riziką. 

„Nereikia per dieną įveikti 10 000 žingsnių, kad pasiektum didelės naudos sveikatai, – sakė mokslininkas Paddy‘is Dempsey‘is iš Kembridžo universiteto, kuris yra vienas iš styrimo bendraautorių. – Didžiausia nauda gaunama nueinant 7 000 žingsnių, o po to ji išlieka tokia pat“.

7 000 žingsnių, pasak mokslininkų, reiškia vidutiniškai maždaug valandą ėjimo per dieną.  P. Dempsey‘is 10 000 žingsnių ar dar daugiau nueinantiems žmonėms pataria nekeisti įpročio. Tačiau tie, kam 7 000 žingsnių yra per daug, neturėtų nukabinti nosies: nupėdinantys tik 2 000–3 000 žingsnių esą turėtų pamėginti nueiti 1 000 daugiau. „Tai tik 10–15 minučių lengvo ėjimo per dieną“, – teigė mokslininkas.

Suaugusiems gyventojams, kad jie išliktų sveiki, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja per savaitę bent 150 min. skirti vidutinio intensyvumo ar 75 min. didelio intensyvumo fizinei veiklai. Vidutinio intensyvumo fizinė veikla, anot PSO, yra, pavyzdžiui, ėjimas ar važiavimas dviračiu, o didelio intensyvumo – bėgiojimas. Beveik trečdalis žmonių pasaulyje, PSO duomenimis, šio tikslo nepasiekia.