Garsi praeitis
Lietuvos miškininkų sąjungos garbės nariui, dabartiniam urėdijos atstovui ryšiams su visuomene Vytautui Stacevičiui irgi smagu prisiminti savo kolegą A.Olšauską, todėl jis mielu noru svečius palydi per gimtąjį Kapčiamiestį einančiu vadinamuoju Meilės keliu. „Šį kelią taip vadiname todėl, kad karalius Žygimantas juo iš Varšuvos į Vilnių į paskutinę kelionę lydėjo savo žmoną gražuolę Barborą. O dabar žvilgtelėkite į medžius šalia šio kelio. Tai – miškininko A.Olšausko sodinti maumedžiai. Tiek daug maumedžių auga tik mūsų urėdijoje“, – džiaugėsi V.Stacevičius.
Atidesnis žmogus, važiuodamas šiuo keliu, suskaičiuos apie 20 medžių rūšių. Tai – irgi miškininko A.Olšausko nuopelnas. Tačiau mes žinome, kad ši vieta brangi ir V.Stacevičiui. Čia jis, dar jaunas miškininkas, 1959-aisiais pirmą kartą tarp sodinamų pušų įterpė ir berželių. Tada tai buvo naujovė. Sprendimas buvo naudingas. „Beržai užaugo, jau nukirsti, sodinimo išlaidos atsipirko, o pušys dar auga, jas kirsime po 30 metų“, – planuoja nusipelnęs ir visų gerbiamas V.Stacevičius.
VĮ Veisiejų miškų urėdijos urėdas Zenius Želionis mums sakė, jog visi urėdijos miškininkai džiaugiasi, kad dirba kartu su V.Stacevičiumi: „Jis mums – miškininko pavyzdys. Geras specialistas ir nuostabus žmogus. Tokia yra ir visa Vytauto šeima.“ Urėdo žodžius galime patvirtinti. Štai jo žmona Birutė Stacevičienė su meile vadovauja miško muziejui Kapčiamiestyje.
Urėdija atgijo
VĮ Veisiejų miško urėdijai vadovauja miškininkų pasitikėjimą pelnęs urėdas Z.Želionis. Jis urėdijai pradėjo vadovauti sunkiausiu laiku, kai jai grėsė net padalijimas. Tačiau urėdija sugebėjo išspręsti finansines ir visas kitas problemas. Kaip pavyko tai padaryti? Gal urėdas turi stebuklingą lazdelę?
„Stebuklingų priemonių nereikia. Tiesiog aš pasitikiu žmonėmis, daug bendrauju, kalbuosi. Toks mano vadovavimo stilius. Manau, kad labai svarbu žmonėms suteikti galimybę išsakyti savo nuomonę ir pasiūlymus“, – sakė Z.Želionis.
Urėdijos miškininkai bendrauja su kaimynais Lenkijos miškininkais. „Anksčiau mes daug mokėmės iš kaimynų lenkų, o dabar jie jau sako, kad juos pasivijome“, – pasakojo Z.Želionis.
Urėdas prisimena ir amerikiečių miškininkų viešnagę: „Lietuvos miškų būklė juos sužavėjo. Amerikiečių nuomone, miškai Lietuvoje net per geros būklės. Jie net galvoja, kad turėtume mažiau juos prižiūrėti.“
Žavi senieji maumedžiai
Ančios girininkijos vadovo Irmanto Barkausko valdose yra 2 200 ha valstybinių miškų, o bendras plotas – 5 000 ha. Čia vyrauja pušynai (apie 80 proc.), dar auga eglės, beržai ir maumedžiai. Štai senasis maumedynas jau skaičiuoja 160-uosius. Garsusis miškininkas A.Olšauskas kaip tik čia apsilankęs ir susižavėjo maumedžiais.
Ar šių medžių auginimas Lietuvoje perspektyvus? Pasak I.Barkausko, ES specialistai nerekomenduoja sodinti maumedžių, tačiau A.Olšauskas tai darė sovietiniais laikais, tikėjosi, kad šie medžiai išplis Lietuvoje. Dabar Ančios girininkijoje storiausio maumedžio kamieno skersmuo jau daugiau nei metras, o į dangų maumedis pasistiebė per 40 metrų. Nors medžiai subrendę, miškininkai net neplanuoja jų kirsti. Vis dėlto maumedžiai čia auginami dėl įvairovės. Girininkijoje daugiausia auginama pušų.
Atvejiniai kirtimai
Per metus Ančios girininkijoje paruošiama apie 7 000 kub. m medienos. Medžius reikia kirsti tinkamiausiu laiku – nei per vėlai, nei per anksti. Štai, pasak girininko I.Barkausko, 120 metų pušis pradeda trūnyti iš vidaus, atsiranda puvinys ir tokia mediena tinka tik malkoms. Taigi kiekvienos rūšies medžius reikia kirsti tada, kai jie subręsta ir pasiekia geriausią kokybę.
Veisiejų miškų urėdijoje vykdomi tiek plynieji, tiek atvejiniai kirtimai. I.Barkauskui labiau prie širdies atvejiniai kirtimai.
„Per atvejinį kirtimą medynas pirmiausia išretinamas, paliekama 70–80 medžių hektare miško. Tada paruošiame dirvą, ir joje savaime užsisėja pušaitės. Po 5–6 metų iškertame paliktus medžius“, – pasakojo I.Barkauskas.
Taigi vykdant atvejinius kirtimus sutaupoma daug darbo laiko ir lėšų. „Be to, taip išsaugome genetinį fondą – miškas atsikuria tų pačių medžių sėklomis“, – pridūrė I.Barkauskas.
Sėklinės plantacijos
Pasak girininko I.Barkausko, pagrindinis miškininko darbo įvertinimas yra miško atkūrimas. Jeigu želdiniai geri, tai girininkija dirba gerai. Taigi svarbu laiku pasodinti. Nesuspėsi, prasčiau prigis, reikės atsodinti, o visa tai ir kainuoja papildomai, ir laikas gaištamas.
Ančios girininkijoje užveistos sėklinės pušų plantacijos. Joms atrinktos geriausios pušys iš visos Lietuvos urėdijų.
„Girininkijoje yra pirmos ir antros kartos sėklinės pušų plantacijos. Paprastųjų pušų sėklinei plantacijai – jau 17 metų. Iš viso antros kartos plantacijos užima 10 ha“, – sakė I.Barkauskas.
Per metus Ančios girininkija surenka iki 2 tonų kankorėžių ir gauna apie 30 kg sėklų. Jos pirmiausia tiekiamos urėdijos girininkijoms, o jeigu lieka – artimiausioms urėdijoms.
Kiek paima, tiek ir atiduoda
Kaimyninei Kapčiamiesčio girininkijai vadovauja Rimantas Pileckas. „Kiek iš gamtos paimame, tiek turime ir atiduoti“, – tokia taisykle vadovaujasi šis linksmas ir optimizmu trykštantis girininkas.
Per metus Kapčiamiesčio girininkija paruošia apie 16 tūkst. kietmetrių medienos ir artimiausiais metais tikisi paruošti dar daugiau. Tokie planai pagrįsti, nes daugėja brandžių medynų. Čia vykdomi tiek atvejiniai, tiek plynieji kirtimai. Pastarųjų būna daugiausia. Tačiau ir taip kertant mišką bioįvairovei kiekviename hektare paliekama ne mažiau kaip po 10 medžių.
Vykdomi ir einamieji kirtimai. Tai – vadinamieji ugdymo kirtimai, kai jaunuolynuose siekiama pašalinti pagrindinės rūšies medžius stelbiančius kitus medžius ir praretinti, kad atsirastų maisto medžiagų gražiausiems medžiams. „Mes laikomės svarbiausios taisyklės – jeigu iškirtai mišką, tai ir atkuri“, – sakė R.Pileckas.
Girininkas vaizdžiai pademonstravo, kodėl šįmet Lietuva, Jeilio universiteto paskelbtų tyrimų duomenimis, iš pirmos vietos nusileido į 84-ą. „Kas nutiko per dvejus metus? Nieko nenutiko. Analizė atlikta naudojant iš palydovo gautus duomenis, o palydovas nefiksuoja visų atsodintų plotų“, – aiškino girininkas R.Pileckas. Tokių plotų yra ir Kapčiamiesčio girininkijoje. Štai po plynojo kirtimo pasodinti medeliai prigijo, tačiau į tokius plotus pažvelgęs iš paukščio skrydžio atsodinimo pėdsakų dar nematyti.
Medelyno turtai
Kapčiamiesčio girininkijoje yra ir 22 ha medelynas. Svarbu, kad net 80 proc. ploto veikia stacionari laistymo sistema. Taigi medelynui sausra nebaisi. Žinoma, laistymo sistema – brangokas malonumas ir būtinybė, tačiau tokios investicijos atsiperka su kaupu.
„Pernai užauginome apie 350 tūkst. įvairių sodmenų, daugiausia pušų, eglių, beržų, ąžuolų, juodalksnių ir liepų. Sodmenų kokybė gera, pretenzijų dar nesulaukėme“, – pasakojo girininkas R.Pileckas.
Medelyne užaugintų sodmenų užtenka tiek urėdijai, tiek aplinkinių rajonų urėdijoms ir privačių miškų savininkams. Tiesa, pastarųjų poreikius neretai sunku prognozuoti. R.Pileckas tikisi, kad ateityje privačių miškų savininkai išmoks darbus planuoti iš anksto.
