Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Vytautas Sinica ir „Sodros“ Nepensinių išmokų skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius.
Ar į Lietuvą pradės plūsti užsieniečiai?
Rimantas Mitkevičius paminėjo, kad žmogus turi būti draustas ir padirbėjęs tam tikrą laiką, kad įgytų teisę į šias išmokas. Ar teisingai suprantu iš jūsų žodžių, kad pagrindinė problema yra ta, jog šių žmonių tautiečiai pamatys, jog čia galima gauti išmokas, ir pradės plūsti į mūsų šalį? Ar teisingai?
V. Sinica: Nesakysiu, kad tai pagrindinė problema, bet man atrodo, jog toks dėsnis tikrai nusimato. Mes turėsime tai kaip traukos veiksnį. Lietuva bus matoma kaip šalis, kurioje galima tokiu būdu susitvarkyti ir gauti išmokas.
Nors galbūt Lietuvoje dažno gyventojo šios išmokos netenkina ir vyksta diskusijos, kad reikėtų kažko daugiau, žmogui iš šalies, kurioje vidutinis atlyginimas siekia apie 200 eurų. Tokios išmokos, kurios apskritai jų šalyje netaikomos, yra labai didelė paskata ir vilionė.
Tai matėme jau 2021 metais, kai vyko Lukašenkos organizuota nelegalios migracijos banga. Tada buvo labai plačiai dokumentuota, ir TV3, atsimenu, prisidėjo savo tyrimais, kaip socialiniuose tinkluose išsamiai dalijamasi informacija.
Pirmieji atvykę į Lietuvą pasakoja, kur eiti, kaip praeiti, ką sakyti, kad kuo sėkmingiau pavyktų patekti į šalį ir pateikti savo prašymus. Mokomasi iš rankų į rankas, žinios sklinda labai greitai.
Iš to, kaip staigiai per porą metų auga konkrečių šalių prašytojų ir gavėjų, šiuo atveju vaiko priežiūros išmokų skaičius, manau, kad ir kitų išmokų atveju vėliau tai pamatysime. Tikrai akivaizdu, kad šia informacija yra dalijamasi.
Aš matau, nujaučiu, kad bus prieštaravimas, jog šios išmokos yra susietos su mokesčiais, kuriuos žmonės moka. Jie moka mokesčius, todėl logiška, kad, kaip ir Lietuvos piliečiai, turėtų gauti išmokas.
Kviesčiau susimąstyti apie vieną dalyką. Iki visai neseniai Lietuvoje dešimtmečiais galiojo tvarka, kad užsienietis darbo migrantas gauna leidimą gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, jog čia yra susiradęs darbą.
Tą akimirką, kai jis praranda darbą, kurio pagrindu gavo leidimą gyventi Lietuvoje, jis nebeturi leidimo gyventi čia ir turi vykti namo. Ministras Kondratovičius šią žiemą atnešė pakeitimą. Tai buvo šiek tiek liberalizuota, dabar suteikiami du mėnesiai ieškotis darbo.
Ką šis pavyzdys rodo? Mes visada turėjome sistemą, kuri neveikia tokiu principu, kad užsienietis dirba, moka mokesčius ir po to gali, kaip Lietuvos piliečiai, devynis mėnesius gauti nedarbo išmokas. Taip nėra. Jis važiuoja namo, nors tuos mokesčius sumokėjo.
Čia Lietuva yra valingai priėmusi politinį sprendimą. Nepaisant to, jog šie žmonės moka mokesčius, mes jiems nesuteikiame tokių pačių socialinių garantijų kaip visiems Lietuvos piliečiams.
Lygiai taip pat ir kitais klausimais – sveikatos apsaugos arba, šiuo atveju, vaiko priežiūros išmokų. Lietuva gali politiškai apsispręsti, kad nesuteikia tokios pačios apsaugos užsienio šalių piliečiams iš trečiųjų šalių. Tai nėra kažkoks tabu ar uždrausta linija.
Lietuvoje dirba nelegaliai
Verslo atstovai sako, kad šis skaičius yra didelis. Galbūt net neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek yra žmonių, kurie Lietuvoje dirba nelegaliai arba važinėja tarp valstybių. Tokių žmonių tiesiog galbūt nepavyksta suskaičiuoti. Tai irgi dar viena problema. Ar sutinkate su tuo?
V. Sinica: Labai trumpai – sutinku, bet kiek man teko gilintis, yra dvi medalio pusės. Viena vertus, yra žmonių, kurie formaliai yra Lietuvoje, čia atvykę per lietuvišką kvotą, bet juos atsiveža ir įdarbina fiktyvios įmonės, dažniausiai veikiančios vežimų sektoriuje.
Kaip vėliau paaiškėja, jos turi, pavyzdžiui, tris sunkvežimius, bet 300 darbuotojų. Čia hipotetiniai skaičiai. Ką šios įmonės daro? Jos tuos žmones vėliau perparduoda dažniausiai į Lenkiją ir kitas šalis, kurios tokių kvotų neturi. Tai savotiška mūsų laikų prekyba žmonėmis.
Tokiu būdu turime žmonių, kurie formaliai yra apskaitose, bet fiziškai Lietuvoje nėra. Panašiai, bent jau tarnybų spėjimu. Yra ir žmonių, kurie formaliai nėra popieriuose, bet nelegaliai, šešėlyje, Lietuvoje.
Dėl to tuos oficialius skaičius, kurie šiuo metu siekia apie 220 tūkst. užsieniečių, aš daugmaž būčiau linkęs laikyti realiais. Yra nematomų žmonių, bet yra ir tokių, kurie skaičiuose matomi, nors jų Lietuvoje nėra. Viena atsveria kitą.
Ar tiesa, kad šios išmokos yra skirtos demografijai skatinti, kitaip tariant, paskatinti žmones susilaukti vaikų? Ar vis dėlto šių išmokų funkcija yra kiek kitokia?
R. Mitkevičius: Iš tiesų reikėtų paminėti, kad šių išmokų funkcija yra kompensuoti asmens prarandamas pajamas dėl to, kad jis prižiūri vaiką, o ne skatinti demografiją. Kaip minėjau, pats išmokos skyrimas siejamas su dalyvavimu socialinio draudimo sistemoje.
Visi suprantame, kad asmuo, išėjęs prižiūrėti vaiko, tuo metu negali dirbti arba turi ribotas galimybes dirbti. Dėl to į pagalbą ateina socialinio draudimo sistema ir kompensuoja dalį arba visas prarastas pajamas.
Kalbant apie užsieniečius, kaip taip išeina, kad išmokos mokamos ir už vaikus, kurie net negyvena Lietuvoje?
R. Mitkevičius: Šiuo metu jokie teisės aktai nenumato, kad vaikas turėtų būti registruotas Lietuvoje, kai už jį mokama vaiko priežiūros išmoka. Kitaip tariant, pats išmokos mokėjimas nėra siejamas su vaiko registracijos vieta, o būtent su išmokos gavėjo dalyvavimu socialinio draudimo sistemoje: įmokų mokėjimu, reikiamo stažo įgijimu ir išėjimu į vaiko priežiūros atostogas.
Ką galvoja „Sodra“? Galbūt reikėtų keisti taisykles ir visa tai sieti su vaiko gyvenamąja vieta? Kaip jūs galvojate?
R. Mitkevičius: Iš tiesų sunku pasakyti. Dabar, po Valstybės kontrolės išvadų, vyksta gana daug diskusijų, svarstomi įvairūs variantai ir modeliai. Šiuo metu sunku atsakyti, ar susiejus išmokas su vaiko gyvenamąja vieta iš tiesų išsispręstų visos problemos ir galimos rizikos, kurias nustatė Valstybės kontrolė.
Dėl to, pirmiausia, galvojama apie patikrinimo mechanizmus, kurie turėtų atsirasti. Šiuo metu daug diskutuojama apie teisės aktų pakeitimus, kurie leistų stiprinti ir nuosekliai organizuoti atitinkamą asmenų, atvykstančių iš užsienio valstybių, kontrolę.
Priklausomai nuo šalies, svarstomi skirtingi variantai. Jeigu užsienio šalių piliečiai atvyko iš Europos Sąjungos valstybių, galėtų būti taikomas vienoks kontrolės ir patikrų mechanizmas. Jeigu Lietuva turi dvišales sutartis su kitomis šalimis, atitinkamai galėtų būti taikomi kitokie kontrolės mechanizmai.
Tais atvejais, kai nėra nei reglamento, nei dvišalių sutarčių, taip pat galvojama, kaip reikėtų patikrinti tokius atvejus. Iš tiesų norėčiau pažymėti, kad „Sodra“ jau ėmėsi tam tikrų papildomų kontrolės veiksmų.
Nuo šių metų pradžios užsienio šalių piliečių, kurie kreipėsi dėl vaiko priežiūros išmokų už 2026 metais gimusius vaikus, kurių nėra mūsų registre, jau prašoma pateikti savo užsienio valstybių kompetentingų institucijų dokumentus. Dokumentai turi patvirtinti, kad už tą patį vaiką analogiška išmoka toje valstybėje nėra mokama.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
