Šiemet į tarnybą šaukiami 3845 jaunuoliai, dar 210 aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų tarnybą galės atlikti Jaunųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM).
Atlikti karo prievolės šaukiami 18-23 metų amžiaus vyrai ir 23-26 metų amžiaus karo prievolininkai, kuriems tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje.
Tiesa, šiuo metu galiojančią šaukimo tvarką svarstoma keisti.
Praėjusių metų gruodį Seimas po pateikimo pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos reformai, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių ir spartinti aktyviojo kariuomenės rezervo rengimą. KAM vertinimu, pokyčiai leistų padidinti šaukiamų jaunuolių skaičių iki 5 tūkst. per metus.
Įregistruotame įstatymo pakeitimų pakete numatoma, jog kad tarnybai būtų šaukiami 18-21 metų jaunuoliai – siūloma kviesti 18-19 metų vaikinus atlikti tarnybą iškart po mokyklos baigimo.
Kitas esminis pokytis – galimybė sutrumpinti tarnybos laiką. Kaip ir iki šiol, prievolininkai būtų šaukiami tarnauti 9 mėnesių laikotarpiui. Tačiau numatoma, kad, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, laikotarpis galėtų būti trumpinamas iki pusmečio, o atitinkamas specialybes įgiję jaunuoliai galėtų būti kviečiami atlikti 3 mėnesių trukmės tarnybą.
KAM taip pat nurodė, jog studijavimas aukštojoje mokykloje nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą. Su tokiu pokyčiu nesutiko Parlamento Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.
Administracinė atsakomybė už tarnybos vengimą taikyta virš 14 tūkst. kartų
Vieša paslaptis, jog nemažai jaunų vyrų tarnybos siekia išvengti. Tai daroma įvairiais būdais – ignoruojant Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) regioninio padalinio laiškus ir tikintis, jog kariuomenė „atstos“, klastojant dokumentus, tyčia sutrikdant sveikatą.
KPKT naujienų portalui tv3.lt komentavo, jog 2023 metais administracinė atsakomybė karo prievolininkams, nevykdantiems karo prievolininkų pareigų, buvo taikyta virš 14 tūkst. kartų. Šiems prievolininkams buvo paskirtos įvairaus dydžio baudos.
Administracinių baudų dydžius už karo prievolininko pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – KPĮ) 37 straipsnyje nevykdymą, nustato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 560 ir 558 straipsniai.
Pavyzdžiui, už duomenų (dokumentų) nepateikimą nustatytu laiku; neatvykimą pasitikrinti sveikatos; neinformavimą išvykus ilgiau nei 6 mėnesiams gyventi į užsienio valstybę ir per 1 mėn. nuo išvykimo nepateikus informacijos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai apie gyvenamąją, darbo ar studijų vietą – taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 560 str. ir gali būti skiriama bauda nuo 60 iki 90 Eur, kai administracinis nusižengimas padarytas pirmą kartą administraciniu nurodymu skiriama pusė minimalios baudos – 30 Eur. Už pakartotinį karo prievolininko pareigų nevykdymą gali būti skiriama bauda nuo 90 iki 210 Eur.
Už neišvykimą į tarnybos vietą taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 558 str., gali būti skiriama bauda nuo 280 iki 450 Eur, kai administracinis nusižengimas padarytas pirmą kartą administraciniu nurodymu skiriama pusė minimalios baudos – 140 Eur.
Baudžiamoji atsakomybė taikyta 456 karo prievolininkams
KPKT užfiksavo, jog iš viso buvo 456 atvejai, kuomet kreiptasi dėl ikiteisminių tyrimų inicijavimo. Baudžiamąją atsakomybę už tarnybos vengimą Lietuvoje numato BK 314 straipsnis, sudarytas iš dviejų dalių.
Pagal pirmąją šio straipsnio dalį, „Karo prievolininkas, vengęs šaukimo į privalomąją karo tarnybą sutrikdydamas savo sveikatą, simuliuodamas ligą ar sveikatos sutrikimą, suklastodamas dokumentus ar kitokia apgaule“ gali būti baudžiamas areštu, ar laisvės atėmimu iki trejų metų.
Antroji straipsnio dalis numato, jog „Karo prievolininkas, vengęs šaukimo į privalomąją karo tarnybą, jeigu nebuvo požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, padarė baudžiamąjį nusižengimą“ ir yra baudžiamas pinigine bauda ar areštu.
Praėjusiais metais, beveik visais atvejais ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti pagal antrąją BK 314 str. dalį – taigi, šiems karo prievolininkams laisvės atėmimo bausmė negresia. KPKT duomenimis, iš 456 karo prievolininkų, 451 buvo patraukti pagal 314 str. 2 dalį, o 13 karo prievolininkų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 314 str. 2 d. inicijuota pakartotinai (t. y. jau buvo taikyta ankstesniais šaukimo metais, nevykdant šaukimo nurodymų ir sistemingai vengiant šaukimo į privalomąją karo tarnybą).
Vis dėlto, praėjusiais metais 5 karo prievolininkai buvo nubausti pagal BK 314 str. 1 d. – jie pateikė suklastotus dokumentus. Nors teoriškai už tai gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, tai nėra taikoma praktikoje.
KPKT duomenimis, praėjusiais metais laisvės atėmimo bausmė nėra skirta nei vienam karo prievolininkui, teismo baudžiamuoju įsakymu karo prievolininkams skiriamos baudos, keliais atvejais – areštas.
„Baudų dydžiai svyruoja nuo 500 iki 2 000 Eur, baudos dydį kiekvienu individualiu atveju apsprendžia teismas. 2023 metais 2 karo prievolininkams buvo skirta 20 ir 30 parų arešto bausmės, atidedant bausmės vykdymą iki 6 mėn., dėvint apykoję“, – komentavo KPKT atstovai.
Siūlo griežtinti tvarką tarnybos vengiantiems jaunuoliams
Bene dažniausiai išsisukti jaunuoliai siekia imituodami psichines ligas.
Karo medicinos tarnybos duomenimis, iki 44 proc. jaunuolių netinka kariuomenei dėl psichikos ligų ir psichologinių problemų. Buvusio kariuomenės vado, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) priklausančio Seimo nario, konservatoriaus Arvydo Pociaus nuomone, šis skaičius yra gerokai per didelis – anot jo, dalis karo prievolininkų apsimetinėja, simuliuoja.
„Mano supratimu, tai yra nenormalu, nesąmonė. Negi mūsų visuomenėje 44 proc. yra psichiniai ligonys? Tikrai taip nėra“, – piktinosi A. Pocius.
Tuo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad visi galimi simuliacijos atvejai, atliekant sveikatos patikrinimus, yra tiriami ir didžioji dalis nepasitvirtina.
„Mes patikriname tuos atvejus, jie sudaro tik vieną kitą procentą. Vis dėlto, absoliuti dauguma, kurie jau serga, turi ne vienerius metus besitęsiančias lėtines ligas“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.
„Mano supratimu, jeigu žmogus iki ateinant į karo medicinos patikrinimą neturėjo jokių įrašų jo asmeninėje byloje, o kai ateina į komisiją ir pradeda simuliuoti, imituoti ligas, jis turėtų žinoti galimas pasekmes. Jis turėtų žinoti – jeigu jam įtariama kokia nors liga ir jis netinka tarnybai dėl psichiatrinių problemų, mano siūlymas būtų neleisti vairuoti automobilio, jis gali sukelti avarijas. Taip pat negalėtų gauti leidimo ginklui įsigyti, ar jis norėtų įsigyti savigynai, ar medžioklei“, – aiškino A. Pocius.
Seimo nario teigimu, dėl šių bus inicijuojama diskusija su krašto apsaugos, bei sveikatos apsaugos ministrais.
„Dėl to inicijuoju diskusiją, kviesimės KAM ir SAM atstovus, kad būtų peržiūrėti karo prievolės medicininės komisijos medicininiai vertimai, kas susiję su psichiniais sutrikimais“, – teigė Seimo narys.
„Tai bus tvarkos pakeitimai. Ne į įstatymą dėsim, bet turės būti dviejų ministrų, tiek SAM, tiek KAM ministrų pasirašyta ir suderinta tvarka, turi būti peržiūrimi reikalavimai“, – pridūrė Seimo narys.
Buvusio kariuomenės vado nuomone, už tokį didelį netinkamais tarnybai pripažįstamų jaunuolių skaičių, atsakingi ir psichiatrai – A. Pociaus teigimu, jie taip siekia apsidrausti.
„Be abejo, aš turiu omenyje abi pusės. Psichiatrai galbūt turėtų kitaip vertinti. Tam tikri pasiūlymai galėtų įnešti korekciją, kad skaičiai sumažėtų, nebūtų spekuliuojama tais dalykais. Išrašydamas vienokią ar kitokią diagnozę psichiatras prisiims atsakomybę, kad tas asmuo negalės vairuoti automobilio ar įsigyti ginklo“, – paaiškino A. Pocius.
Kariuomenė turi būti tik iš savanorių.
