Nors staigus įsiveržimas į Grenlandijos sostinę Nuuką ir teritorijos perėmimas „Venesuelos stiliumi“ skamba kaip fantazija, net jei pastarojo meto JAV karinė operacija Karakase priminė, kokiomis galimybėmis Vašingtonas disponuoja, egzistuoja gana aiškus kelias šiam tikslui pasiekti. Ir panašu, kad Trumpas jau žengė pirmuosius žingsnius.
Europos politikams tai kelia nerimą: strategija stebėtinai primena Vladimiro Putino ekspansionistinį veikimo modelį. Leidinys „Politico“ kalbėjosi su devyniais ES pareigūnais, NATO atstovais, gynybos ekspertais ir diplomatais, siekdamas išsiaiškinti, kaip galėtų atrodyti JAV bandymas perimti šią mineralais turtingą ir strategiškai svarbią Arkties salą.
„Tai galėtų būti penki sraigtasparniai… jam nereikėtų daug karių“, – anonimiškai sakė vienas Danijos politikas. „Nebūtų nieko, ką [grenlandiečiai] galėtų padaryti.“
1 žingsnis: Įtakos kampanija Grenlandijos nepriklausomybės judėjimui stiprinti
Vos pradėjusi darbą, Trumpo administracija pradėjo garsiai kalbėti apie Grenlandijos nepriklausomybę. Ši pusiau autonominė Danijos Karalystės teritorija, tapusi visiškai savarankiška, galėtų tiesiogiai sudarinėti sutartis su JAV, o dabar tam reikia Kopenhagos pritarimo.
Norint pasiekti nepriklausomybę, Grenlandijoje turėtų būti surengtas referendumas, o vėliau – derybos, kurias turėtų patvirtinti tiek Nuuk, tiek Kopenhaga. 2025 m. apklausa parodė, kad 56 proc. gyventojų balsuotų už nepriklausomybę, 28 proc. būtų prieš.
Danijos žiniasklaida pranešė, kad su Trumpu siejami amerikiečiai vykdė slaptas įtakos operacijas Grenlandijoje. Danijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (PET) perspėjo, kad teritorija tapo įvairių įtakos kampanijų taikiniu.
Skaitmeninės politikos ekspertas Felixas Kartte, konsultavęs ES institucijas, nurodė, kad JAV metodai primena Rusijos taktiką Moldovoje, Rumunijoje ar Ukrainoje.
„Rusija bendradarbiauja su susijusiais veikėjais, tokiais kaip ekstremistinės partijos, diasporos tinklai ar prorusiški oligarchai, ir, kaip pranešama, moka žmonėms už dalyvavimą protestuose prieš ES ar JAV.
Tuo pačiu metu ji kuria didelius netikrų paskyrų ir pseudožiniasklaidos kanalų tinklus, kad sustiprintų šią veiklą internete ir paremtų atrinktus kandidatus ar pozicijas. Dažnai tikslas yra ne įtikinti rinkėjus, kad prorusiškas variantas yra geresnis, o pateikti jį didesnį, garsesnį ir populiaresnį, nei yra iš tikrųjų, sukuriant neišvengiamumo įspūdį“, – sakė jis.
Panašu, kad bent dalį šių priemonių dabar taiko ir JAV.
Trumpo pavaduotojas Stephenas Milleris pareiškė, kad „niekas nekariaus su JAV dėl Grenlandijos ateities“.
Praėjusį mėnesį Trumpas paskyrė specialų pasiuntinį Grenlandijai – Luizianos gubernatorių Jeffą Landry – ir atvirai deklaravo tikslą „padaryti Grenlandiją JAV dalimi“.
Tuo tarpu JAV viceprezidentas J. D. Vance'as, kovo mėnesį lankydamasis šioje teritorijoje, pareiškė, kad „Grenlandijos žmonės turės apsisprendimo teisę“.
„Tikimės, kad jie pasirinks partnerystę su Jungtinėmis Valstijomis, nes esame vienintelė tauta Žemėje, kuri gerbs jų suverenitetą ir saugumą“, – pridūrė jis.
2 žingsnis: Pasiūlyti Grenlandijai „saldų sandorį“
Jei nepriklausomybės referendumas įvyktų ir gyventojai nuspręstų palikti Danijos sudėtį, kitas žingsnis būtų įtraukti Grenlandiją į JAV įtakos zoną.
Vienas variantas – paversti ją nauja JAV valstija. Tačiau toks scenarijus nepopuliarus: 85 proc. grenlandiečių tam nepritaria, net ir nepriklausomybės šalininkai, simpatizuojantys Trumpui, tokios idėjos nepalaiko.
Kita galimybė – sudaryti Laisvosios asociacijos sutartį (COFA), kokias JAV turi su Mikronezija, Maršalo Salomis ir Palau. Pagal tokias sutartis JAV užtikrina saugumą, teikia paslaugas ir laisvą prekybą mainais į neribotą karinių pajėgų veikimą šalių teritorijoje.
Grenlandijos opozicijos politikas Kuno Fenckeris teigė, kad grenlandiečiai nenori tapti „dar vienu Puerto Riku ar kitokia JAV teritorija“, tačiau yra atviri kitoms formoms.
O kalbėdamas apie Trumpo retoriką, kad JAV reikia Grenlandijos, K. Fenckeris pareiškė, kad tai geresnė retorika nei Danijos.
„Danija niekad nesakė, kad jiems reikia Grenlandijos. Danija sakė, kad Grenlandija yra išlaida ir, kad jie mus paliks, jei tapsime nepriklausomi. Todėl manau, kad tai daug pozityvesnė remarka nei kada nors esame girdėję iš Danijos“, – komentavo jis.
Vis dėlto Danijos Karališkojo gynybos koledžo profesorius Thomas Crosbie perspėja, kad vargu ar Grenlandija išloštų iš susitarimo su JAV.
„Trumpas yra derybininkas, kuris primeta savo valią žmonėms ir turi didelę patirtį išduodant žmones, su kuriais derasi, nesilaikant savo įsipareigojimų tiek privačiame, tiek viešajame gyvenime, išnaudojant aplinkinius...
Aš tikrai nematau jokios naudos Grenlandijos žmonėms, išskyrus labai laikiną jų savigarbos padidėjimą. Būtų beprotiška sutikti su kažkuo tikintis, kad susitarimas bus pasiektas. Turiu omenyje, jei atiduosi savo teritoriją tikėdamasis, kad vėliau susitarimą gausi – tai būtų tiesiog labai neapgalvota“, – teigė jis.
3 žingsnis: Įtikinti Europą
Europos šalys, ypač Danijos sąjungininkės ES, nepritartų bandymams atplėšti Grenlandiją nuo Kopenhagos. Tačiau Vašingtonas turi vieną stiprų svertą – Ukrainą.
ES diplomatai svarsto, kad JAV galėtų pasiūlyti tvirtesnes saugumo garantijas Ukrainai mainais į didesnį vaidmenį Grenlandijoje. Tai būtų kartus kompromisas, bet galbūt priimtinesnis nei atviras konfliktas su Trumpu, kuris galėtų imtis sankcijų, pasitraukti iš taikos derybų ar net paremti Maskvą.
4 žingsnis: Karinė intervencija
O kas, jei Grenlandija ar Danija pasakytų „ne“?
Pasak ekspertų, JAV galėtų perimti teritoriją be didelių sunkumų. Profesorius Crosbie teigia, kad Baltuosiuose rūmuose Trumpo strategai siūlo įvairius pasirinkimus.
„Jis galėtų tiesiog įvesti kariuomenę ir paskelbti, kad tai dabar JAV teritorija. JAV kariuomenė yra pajėgi perkelti bet kokį skaičių karinių pajėgų Grenlandijoje, tiek oru ,tiek jūra, ir pasakyti, kad tai JAV teritorija“, – sakė jis.
Danijos Tarptautinių studijų instituto tyrėja Lin Mortensgaard pažymi, kad Vašingtonas savo šiaurinėje Pituffiko kosmoso bazėje taip pat turi apie 500 karininkų, įskaitant vietos rangovus, ir beveik 10 konsulato darbuotojų Nuuke. Be to, maždaug 100 Nacionalinės gvardijos karių iš Niujorko paprastai dislokuojami sezoniškai arktinės vasaros metu.
Grenlandija neturi savo kariuomenės, o Danijos Arkties vadovybė turi menkus ir pasenusius karinius išteklius, daugiausia keturis inspekcijos ir karinio jūrų laivyno laivus, šunų kinkinių vairuotojų patrulį, kelis sraigtasparnius ir vieną jūrų patrulinį orlaivį.
„Jei Trumpas mobilizuotų jau esančias pajėgas arba atskraidintų specialiąsias pajėgas, Nuukas galėtų būti perimtas per pusvalandį ar net greičiau“, – sako Mortensgaard.
„Ponas Trumpas kalba ir tada tai įgyvendina“, – sakė Danijos europarlamentarė Stine Bosse. „Jei būtumėte vienas iš 60 tūkstančių Grenlandijos gyventojų, labai nerimautumėte.“
Bet koks karinis įsiveržimas neturėtų jokio „teisinio pagrindo“ nei pagal JAV, nei pagal tarptautinę teisę, pabrėžė Vašingtone įsikūrusio saugumo analitinio centro „Arctic Institute“ vadovas Romainas Chuffartas.
Jis taip pat pažymėjo, kad bet kokia okupacija, trunkanti ilgiau nei 60 dienų, privalėtų būti patvirtinta JAV Kongrese. Tuo pat metu, anot jo, invazija reikštų „NATO pabaigą“, o Jungtinės Valstijos „šaudytų sau į koją ir atsisveikintų su aljansu, kurį pati padėjo sukurti“.
„Pasitikėjimo praradimas tarp pagrindinių sąjungininkų galėtų lemti mažesnį jų norą dalytis žvalgybos informacija su JAV arba riboti amerikiečių prieigą prie karinių bazių visoje Europoje“, – teigė buvęs JAV pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas.
„Abu šie padariniai būtų itin žalingi Amerikos saugumui“, – pažymėjo jis.
Tuo metu NATO galėtų atsidurti paralyžiaus būsenoje, nes bet kokiems kariniams veiksmams būtinas visų narių vienbalsis pritarimas, o JAV yra pagrindinė Aljanso narė. Vis dėlto Europos sąjungininkai galėtų dislokuoti pajėgas Grenlandijoje per kitas struktūras, tokias kaip Jungtinės Karalystės ir Skandinavijos šalių Jungtinė ekspedicinė pajėga ar penkių šalių Šiaurės gynybos bendradarbiavimo formatas, teigė Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto (RUSI) vyresnysis analitikas Edas Arnoldas.
Visgi kol kas NATO diplomatai išlieka santūrūs.
„Iki tokio scenarijaus dar toli. Gali būti sudėtingų derybų, bet artėjančio priešiško perėmimo nematau“, – sakė vienas aukšto rango aljanso pareigūnas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
