Peržiūrėjau keletą Jūsų paskaitų, vienoje iš jų kalbate apie „Just War“ teoriją. Ar šiuo aspektu karas Ukrainoje (taip pat ir kiti šiandienos karai) yra kažkuo naujas?
Taip, šiandien susiduriame su naujais kariavimo būdais – kariavimu dronais. Amerikiečiai pradėjo nuo tam tikrų dronų modelių, dabar turime FPV dronus, kuriuos daugeliu atvejų tobulino ukrainiečiai.
Pasiekėme tokį lygį, kad kai Izraelį puola Irano „Shahed“ dronai, jie kreipiasi į ukrainiečius pagalbos. Ukrainiečiai parodė absoliučiai nuostabų darbą kurdami ginklus, kad apgintų savo suverenumą, valstybę ir tapatybę.
Tačiau etinė problema, susijusi su dronais, yra galios asimetrija: yra šalių, turinčių dronus, ir yra šalių, neturinčių dronų. Kai susidaro toks galios disbalansas, dažniausiai kyla didesnis noras kariauti.
Galvoju apie savo šalį – JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas yra taip apakintas JAV karine galia, kad manė, jog pakanka ją ryžtingai panaudoti per kelias dienas Irane, ir visas režimas žlugs, o Iranas paklus viskam, ko tik panorės D. Trumpas. Tačiau iraniečiai išmoko atsakyti asimetrine karo taktika, atakuodami JAV bazes Artimuosiuose Rytuose ir Izraelį kasetinėmis bombomis, nuo kurių Izraelio oro gynybos sistemos „Iron Dome“ negalėjo tinkamai apginti.
Gyvename laikais, kuomet Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis taip pat negalioja. Juk Izraelis, kuris turi branduolinį arsenalą, buvo atakuotas Irano. JAV yra supervalstybė, taip pat turinti branduolinį ginklą, bet Iranas atakavo ir jos karines bazes. Taigi gyvename laikmetyje, kai net branduoliniai ginklai abejotinai veikia kaip atgrasymo priemonė. <...>
Ar dar yra kas nors, kas atgrasytų, jei to nepadaro nė branduoliniai ginklai?
Na, mes gyvename keistais laikais. Kas galėtų atgrasyti nuo karo? Šiuo metu egzistuoja Jungtinės Tautos (JT), bet jos neturi realios galios priversti valstybes nares vykdyti jų valią.
Problema visuomet slypi JT struktūroje. Organizacija visada rėmėsi valstybėmis narėmis kaip jėga, stovinčia už valdžios. Galima prisiminti filososfės Hannah Arendt analizę apie valdžią ir smurtą: valdžia yra tai, ką galima įgyvendinti be jėgos, o jėga tiesiog tyliai laukia užkulisiuose. Kai prarandi valdžią, lieka tik jėga.
JT turi valdžią, bet neturi jėgos (galios). O kai valstybės narės nebesiklauso, JT iš esmės tampa nebereikalingos. Nebėra kam užkirsti kelio konfliktams.
Taigi dabar viskas priklauso nuo žmonių, reikalaujančių vyriausybių nesivelti į konfliktus. <...> Karas Irane visiškai nėra populiari tema JAV. Mes, amerikiečiai, to neprašėme. D. Trumpas tiesiog padarė tai, o vėliau pasakė mums.
Mano paskutinis klausimas bus apie Iraną. Ar galėtumėte paprognozuoti, kokia bus Irano ateitis po šio karo ir kokie galėtų būti Irano, Izraelio ir JAV santykiai?
Tai labai gili problema, jos istorija siekia dar 1953 metus, kai JAV nuvertė Mohammadą Mosaddeghą ir padėjo ateiti į valdžią šachui. 1979 m. jis buvo nuverstas, šalyje įsigalėjo islamiškosios teisės doktrina. Nuo to laiko Irano vyriausybė susiformavo taip, kad jos neįmanoma taip paprastai pakeisti.
Kai kurie šios sistemos dalyviai gali būti nužudyti, bet sistemavis tiek gyvuos. Taigi pagrindinė D. Trumpo ir Pete‘o Hegsetho problema – galvoti, kad nužudžius Ali Khamenei ir visą jo kabinetą, kažkokiu būdu kris režimas. A. Khamenei buvo pakeistas savo sūnumi, Mojtaba Khamenei. Jeigu jis bus nužudytas, valdžią perims kažkas kitas.
Revoliucija peraugo į tokią valdžią, kurioje individai yra antraeiliai palyginti su sistema. Šią sistemą gali nuversti tik patys žmonės.
Be abejo, didžioji dalis Irano gyventojų norėtų demokratiškesnės vyriausybės – tai matėme iš protestų prieš karą. Tačiau tokio lygio nepasitenkinimo, kokio reikėtų revoliucijai, tiesiog nėra. Blogiausia, ką galėtumėte padaryti – bombarduoti.
Štai kodėl per Žaliąją revoliuciją ar kitus sukilimus Irane JAV niekada atvirai nesikišo. JAV žinojo, kad tai atimtų pasitikėjimą protestai – atrodytų, kad viskas prasidėjo Amerikoje. Protestus turi sukelti žmonės. Pavojus yra tas, kad [Irano] vyriausybė yra pasirengusi nužudyti daug protestuojančių žmonių.
Gegužę atvyksite į konferenciją Vilniuje. Kokią pagrindinę žinią norite atnešti Lietuvai ir jos žmonėms?
Pirmiausia, esu labai laimingas galėdamas atvykti. Jaučiuosi pagerbtas, kad mane pakvietė į Sacharovo konferenciją. Tikiuosi, kad galėsiu prisidėti prie šio renginio istorijos.
Kadangi konferencijos pavadinimas yra „Autoritarizmas auga“, manau, turėtume pagalvoti apie du dalykus. Pirmiausia, norėčiau pasakyti, ypač draugams europiečiams, nepamiršti mūsų, amerikiečių.
Daugeliu atžvilgių šiuo metu esame tarsi įkalinti. Visi žino, kad mūsų prezidentas atėjo į valdžią pasinaudojęs populizmu – daugybe pažadų, kurių jis niekada neketino išpildyti. Mums atrodo, tarsi mus būtų pagrobęs, ir dabar mūsų vardu jis daro dalykus, kuriems mes, dauguma amerikiečių, tikrai nepritariame.
Taigi noriu, kad žmonės atmintų, jog yra milijonai amerikiečių, kurie vis dar laiko draugais Europą, Ukrainą. Manau, kad turime rūpintis vieni kitais kaip viena civilizacija.
Antras dalykas, apie ką svarbu kalbėti, yra reali šio autoritarizmo grėsmė. Mes tai turime priimti rimtai, ir kaip demokratai – demokratijos šalininkai, respublikos piliečiai – turime iš tiesų daryti viską, kas įmanoma, kad sušvelnintume, sustabdytume, o daugeliu atvejų netgi pakeistume šią augančią autoritarizmo bangą. Jei ketiname tai daryti, turime tai daryti kartu kaip demokratiški žmonės. Juk būtent per „skaldyk ir valdyk“ autoritarizmas ir toliau augs. Taigi, jei laikysimės kartu, galime tai pakeisti.
Šešioliktoji tarptautinė Sacharovo konferencija „Authoritarianism on the Rise“ (liet. „Augantis autoritarizmas“) gegužės 21-22 dienomis vyks LDK Valdovų rūmuose.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Pvz.: A.Hitleris, V.Putinas, D.Trumpas
