Portalas tv3.lt pristato pokalbį su kandidatu į prezidentus A. Tomaševskiu, kuriame aptariamos pagrindinės jo nuostatos vidaus ir užsienio politikos temomis.
Su kokiomis valstybėmis norėtumėte glaudesnių santykių?
Visų pirma reikia turėti gerus santykius su visais kaimynais. Su Latvija ir Lenkija turime gerus santykius, pagrindinė užduotis – jų nesugadinti. O su kitomis valstybėmis reikia gerinti santykius, su Rusija taip pat, nes ji turi plačias rinkas ir daug importo potencialo. Tai – krikščioniška valstybė ir tai darosi svarbu, nes kyla islamizacijos grėsmė, didėja Kinijos galios.
O mes užsiciklinome, kad Rusija yra priešas, tai nėra priešas, tai žmonės, kurie turi panašią krikščionišką kultūrą ir reikia ištiesti ranką ir neturėti karinės retorikos, kokią mes turime.
Ir, žinoma, su Baltarusija, čia net neturėtų kilti klausimų. Tai – artima kaimynė ir mes daug metų buvome viena valstybė, o štai dabar net nuvažiuoti taip paprastai negalime. Tarp mūsų valstybių – Berlyno siena, todėl kuo skubiau reikia gerinti šiuos santykius. Reikia megzti kontaktus, todėl pirmojo vizito važiuočiau į Minską, turiu ten kontaktų, kuriuos užmezgiau dirbdamas Europos Parlamente.
O su Astravo elektrine mes pavėlavome, ji jau bus paleista gruodžio mėnesį, nors tam tikri techniniai parametrai buvo pagerinti. O dar yra Klaipėdos uostas, kuriame mes uždirbame daug pinigų ir į kurį eina daug krovinių iš Baltarusijos. Tai sudaro septynis procentus mūsų BVP, bet, jei mūsų santykiai yra tokie įtempti, o latviai turi geresnius santykius su baltarusiais, o taip pat tris uostus, tai baltarusiškų prekių srautai gali būti nukreipti ten. Tokiu atveju mes daug prarasime.
Kokių norėtumėte permainų krašto apsaugos srityje?
Mes pasirašėme partijų susitarimą dėl 2 procentų skyrimo gynybai, turėjome savo sumanymų, neskubėjome pasirašyti, siūlėme pasirašyti su svarbia išlyga, bet jei jau esame NATO nariai, tai reikia laikytis įsipareigojimų. Visgi jei jau nutarėme skirti pinigus, reikia, kad jie nebūtų pravalgyti, nes iki šių metų bent 40 proc. būdavo pravalgomi, tai mes įrašėme į susitarimą.
Turime daugiau pinigų skirti investicijoms, nukreipti į karinius pramonės pagrindų sukūrimą, nes neturime karinės pramonės, reikia, kad gamintume ne tik amunicija, bet ir tam tikrą techniką (galime gaminti šarvuočius, kooperuotis su latviais, remontuoti laivus). Taigi, taip būtų daugiau naudos, darbo vietų, tą reikia padaryti, mes tai siūlėme ir tai buvo įrašyta prieš pasirašant partijų susitarimą dėl dviejų procentų.
Kokį vaidmenį turėtų vaidinti prezidentas formuojant vidaus politiką? Likti nuošalyje ar aktyviai kištis?
Prezidentas turi formuoti vidaus politiką, nes jis išrinktas visų žmonių. Žinoma, Vyriausybė vykdo tą politiką, bet prezidentas didele dalimi gali formuoti politiką, nes turi įstatymo inicijavimo teisę. Prezidentas gali rodyti kryptis, gali suteikti papildomos galios tam tikriems sprendimams. Tarkime, jei mes pasirašėme, kad skiriame 2 procentus krašto apsaugai, galime pasirašyti, kad skiriame virš 6 procentų sveikatos apsaugai. Bus daugiau pinigų, mažiau eilių ir geresnis aptarnavimas, toks turėtų būti valstybės prioritetas, reikia jį parodyti.
Kokios Jūsų politinės pažiūros?
Aš esu centro politikas, nes mūsų partija turi kairiesiems ir dešiniesiems būdingų bruožų. Socialinis teisingumas, diferencijuoti mokesčiai – tai kairiųjų politikos bruožai, nors, tarkime, socialdemokratai turėjo valdžią, bet niekada to nepadarė. Socialdemokratai tris, o gal ir daugiau kartų apgavo rinkėjus. Naujoji dauguma tai padarė, bet reikia pabrėžti, kad padarė su mūsų parama.
Žmonės jau gauna daugiau, šeimos gauna daugiau, mūsų pasiūlymas 50 eurų yra (vaiko pinigų), siūlysime dar 20 eurų. Taip pat mūsų programoje yra nemokami vaistai senjorams, juk jie išleidžia pusę savo pensijos vaistams. Tai ką, visą gyvenimą dirbo, o dabar neturi pinigų būtiniausiems produktams? Vaistus reikia padaryti nemokamus nuo 70 metų ir tą valstybė padaryti pajėgi, taigi, čia yra kairiųjų bruožai mūsų partijoje.
Turime savo veikloje ir dešiniųjų bruožų: krikščioniškos vertybės, vertybių politika, tradicinės šeimos stiprinimas, vaikų auklėjimas atitinkama tvarka, kad vaikai turėtų ne tik teises, bet ir pareigas. Taip pat privati nuosavybė, žemių grąžinimas – tai dešiniųjų partijų bruožas, todėl mes turime abiejų bruožų pas save.
Kaip vertinate prezidentės Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metus?
Aš tai vertinčiau neigiamai, nebijau apie tai kalbėti. Bet dabar visi jau ėmė vertinti kritiškai, gal todėl, kad nelabai išeina kitaip vertinti. Iš vienos pusės pliusas, kad stiprino prezidentūros, kaip institucijos vaidmenį, bet iš kitos pusės – pats vaidmuo nieko neduoda, reikia turėti rezultatą. Evangelijoje gerai parašyta, kad atpažįstama pagal vaisių, o vaisių nėra.
D. Grybauskaitės valdymo metu buvo sumažintos išlaidos, pašalpos, pensijos, ji leido tai daryti, ji leido skolintis su didelėmis palūkanomis, priėmė sprendimą dėl Klaipėdos terminalo, nes tos dujos dabar gaunasi beveik auksinės. Šie sprendimai didelio pozityvo neatnešė, kitos valstybės tvarkėsi kitaip: neapribojo žmonių pajamų, metė finansines injekcijas, kad kovotų su krize.
Iš kitos pusės, Lietuvoje nevyko liustracija, mes siūlome, kad ji būtų padaryta, bet prezidentė tyli. Taip pat matome, kokia teisėjų korupcija, net dešimt jų yra suimta, iš kur tai atsirado? Viskas suformuota jos prezidentavimo laikotarpiu, taigi, kaip tai vertinti teigiamai?
Žmonėms taip pat nėra gerai, nes pajamos pas mus regione mažiausios, o kainos – didžiausios. Užsienio politikoje mes vartojame karinę retoriką, kuri prie gero nepriveda. Kiti vadovai susitinka su Rusijos vadovais, Estijos prezidentė nuvažiavo susitikti, tai naujovė. Taigi, galima vertinti pagal rezultatus, kaip Evangelijoje parašyta.
Kokia Jūsų nuomonė jautriais visuomenei klausimais: apie vienalytes santuokas, kanapių legalizavimą, dvigubą pilietybę ir Seimo narių skaičiaus mažinimą?
Seimo narių skaičiaus sumažinimas yra įrašytas į mūsų partijos programą, siekiame, kad būtų sumažinta iki 101. Reikia žmonėms parodyti solidarumo ženklą, kad visi taupo ir Seimas gali sutaupyti. Dėl dvigubos pilietybės taip pat pasisakau teigiamai, mes neturime pakankamai Lietuvos piliečių Lietuvoje, kad iš jų atimti pasus. Kiekvienas pilietis yra mūsų ambasadorius ir reikia šį ryšį išlaikyti.
Aš pasisakau prieš kanapes ir prieš narkotikus, tai reikia riboti ir narkotikų mafiją būtina įveikti. Jie ateina ir prie mokyklų, grėsmė kyla kiekvienam vaikui, todėl reikia skubių sprendimų. Jei policija nesusitvarko, reikia kažkokių naujovių. Aš pasiūlyčiau įsteigti naują padalinį, kuriame būtų 50-60 gerai apmokamų agentų, kurie negalvotų apie pragyvenimą ir galėtų per metus neutralizuoti visus platintojus. Visi, net taksistai žino, kur gauti narkotikų, tai leidžia daryti prielaidą, kad klesti korupcija. Reikia ryžtingai spręsti tokias problemas.
Dėl vienalyčių santuokų, tai Dievas sukūrė vieną santuoką iš vyro ir moters ir mes, kaip žmonės, neturime eksperimentuoti. Tie, kurie eksperimentavo baigė revoliucijomis ir giljotinomis, kaip kad Prancūzijos ar bolševikų revoliucija. Tai Dievo bausmė, nes pasaulis yra toks sukurtas ir taip turėtų būti.
Jūsų nuomone, kokios turėtų būti prezidento politikos prioritetinės sritys?
Visos sritys yra svarbios, bet užsienio politika yra prerogatyva, o vidaus politika – pareiga. Reikia būti aktyviam, kuruoti jautrias sritis: teisingumo sistemą, jėgos struktūras, kovoti su nusikalstamumu. Bet svarbiausia – socialinis teisingumas ir sveikatos apsauga, nes su tuo susiduria kiekvienas. Reikia didesnio finansavimo, kad būtų galima sumažinti eiles.
Kokiomis priemonėmis reikėtų spręsti emigracijos problemas?
Turi būti visas paketas: aukštas medicininis aptarnavimas, didesnės pajamos, diferencijuoti mokesčiais, stipri šeima, kurią stiprinsime per tam tikrus politinius sprendimus, vaiko pinigai, lengvatos jaunimui. Jei tai bus įvykdyta migracija mažės, žmonės grįš.
Kokios reikia laikytis strategijos bendraujant su Rusija?
Aš atsakysiu, kokios nereikia. Nereikia turėti karinės retorikos, reikia kalbėtis, kai žmonės kalbasi išsprendžiama daug problemų. Taip pat reikia ištiesti ranką, ieškoti to, kas jungia, o ne to, kas priešina. Nereikia formuoti tokios nuomonės, kad pas mus viskas idealu, o ten viskas blogai. Mes krikščionys, mums gresia naujos grėsmės. Briuselyje yra daugiau mečečių nei bažnyčių, niekas į tai nežiūri.
Vyksta skaldyk ir valdyk procesas, o mes turime žiūrėti į tą pusę, kurioje yra mūsų civilizacijos dalis. Reikia vieni kitus suprasti ir gal vieni kitiems atleisti. Kiek Vokietija pridarė blogio Europai? Inicijavo du karus, o dabar apie tai niekas nekalba: buvo, pripažinta ir toliau žiūrime į ateitį.
Aš optimistas, karo nebus, bet, jei, neduok Dieve, koks nors konfliktas, mes gyvename potencialioje fronto linijoje. Tai ką mes čia turime? Pulti prie kulkosvaidžio ir įrodyti, kad kariausime? Kalbėti karine retorika? Mes turime kalbėti švelniau, bet elgiamės atvirkščiai.
Kokios strategijos Lietuva turi laikytis bendradarbiaudama su JAV ir ES?
Turime bendrauti artimai ir su JAV, ir su ES, ir su Rytų valstybėmis. Reikia padėti bendradarbiauti su visais. JAV yra monolitas, o ES valdo vokiečių ir prancūzų tandemas, šių valstybių valia dažnai primetama kitoms, todėl britai ir norėjo išstoti iš ES.
Vidurio ir Rytų Europa turėtų vienyti jėgas, nes mes sprendžiame panašias problemas. Tai, kas tinka Vokietijai, nebūtinai tinka mums. Tarkime, imigracija, su kuria jie turi problemų ir dar nori mums primesti. Mes privalome tam priešintis.
