Kad sistemoje dar yra spragų, pripažįsta ir valdžia – socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad šioms problemoms spręsti tiesiog trūksta lėšų.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
„Vilties žygis“ – žmonių su intelekto negalia palaikymui
„Jūs visada visur būsite priimti, visur sutikti…“ – tokie žodžiai aidėjo Vilniaus centre. Į „Vilties žygį“ susirinko iki šimto žmonių su intelekto negalia, jų artimieji ir palaikantieji.
Vienas eisenos dalyvių – Kęstutis. Jis pasakoja, kad ieškodamas darbo ne kartą buvo atstumtas.
„Kreipiausi, kad būčiau priimtas į darbą, bet sako: „Ne, tokių nereikia“, – pasakoja Kęstutis.
Nors darbą Kęstučiui rasti pavyko, tačiau nuoskaudos – liko.
„Dirbu statybose, pradėjau nešioti šiukšles ir man tas darbas priimtinas. <...> Turi būti neįgaliesiems pagarba kažkokia, o ne stumdoma iš vieno krašto į kitą“, – sako Kęstutis.
Tad nieko nelaukę eisenos dalyviai pasileido žygiuoti pagrindine Vilniaus centro gatve, Gedimino prospektu. Vieniems tai buvo proga garsiai priminti apie savo teises, kitiems – tiesiog pabūti kartu su draugais.
„Čia yra draugystės žygis. – Ką jums reiškia draugystė? – Esam draugai. Su bičiuliais žygiuojam. <...> Pas mane yra kalbos neišvystymas. Raidos sutrikimas. – Ar sunku bendrauti su žmonėmis būna? – Ne. – Patinka kaip tik? – Taip!“ – džiaugiasi dalyvis Lukas.
Problemą pripažįsta ir valdžia
Žygiuodami miesto gatvėmis intelekto negalią turintys žmonės pasakoja, jog dažnai jaučiasi nepriimti. O anot Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovės, pagalbos vis dar trūksta.
„Reikalinga tam tikra strategija, kad šeima, jeigu joje gimė vaikas su negalia, žinotų, kokias paslaugas gaus, kai bus mažas, kai eis į mokyklą, kokias paslaugas gaus baigęs mokyklą. Galbūt galės mokytis profesijos, galbūt galės dirbti, galbūt galės savanoriauti“, – tikisi Ramunė Lebedytė-Undzėnienė.
„Jiems trūksta užimtumo dėl socialinių paslaugų. Pirkti dviejų socialinių paslaugų pas mus lankytojai negali, jei gyvena grupinio gyvenimo namuose – jie jau moka už tą paslaugą, tai gauti paslaugą – dienos užimtumą – negali“, – pritarė ir socialinis darbuotojas Vilmantas.
O pagalbos stoka, anot bendrijos vadovės, paliečia visą šeimą.
„Jeigu valstybė nepasirūpina pačiais silpniausiais, tai vienas iš tėvų iškrenta iš darbo rinkos“, – sako Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė R. Lebedytė-Undzėnienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikina, kad pagalbos priemonių daugėja, tačiau pripažįsta, jog finansavimo nepakanka.
„Viskas sueina į pinigus. Turim lėšų, kiek turime, ir, be abejo, tas finansavimas, jeigu pasižiūrėtume į kreivę, auga. Bet jo nuolatos nepakanka, nes poreikis didėja“, – sako Inga Ruginienė.
Valstybė darbdaviui, įdarbinusiam žmogų su negalia, kompensuoja dalį jo darbo užmokesčio. Tačiau ministrė pripažįsta – pasibaigus šiai paramai, dalis įmonių darbuotojų nepasilieka.
„Kai pasibaigia subsidijavimo laikotarpis, pritaikyta darbo vieta, kažkodėl darbdaviai nemato poreikio pasilikti tų žmonių ir man už tai labai gėda“, – teigia I. Ruginienė.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena apie 10 tūkstančių žmonių su intelekto negalia.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
