REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjusiais metais įsigaliojo Politinių partijų įstatymo pataisos, kuriomis numatyta, kad politinė partija privalo turėti ne mažiau kaip 2000 narių, o tai reiškia, jog Lietuvos partijų arena gali gerokai pratuštėti – daliai partijų gresia likvidacija.

Praėjusiais metais įsigaliojo Politinių partijų įstatymo pataisos, kuriomis numatyta, kad politinė partija privalo turėti ne mažiau kaip 2000 narių, o tai reiškia, jog Lietuvos partijų arena gali gerokai pratuštėti – daliai partijų gresia likvidacija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iki šiol politinė partija Lietuvoje turėjo turėti ne mažiau kaip 1000 narių, tačiau 2015 m. gruodžio mėnesį įsigaliojusi įstatymo nuostata šią kartelę pakėlė 2000 narių. Taigi, mažųjų Lietuvos partijų vadovams teko sukti galvas, kaip išgyventi, nes kaip praneša Teisingumo ministerija (TM), partijos narių sumažėjus daugiau nei įstatymų leidžiamas minimumas, partija gali būti likviduota Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu ji pati per 6 mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria partijos reorganizuoti ar ją pertvarkyti.

REKLAMA

TM 2015 m. spalio 1 d. duomenimis, Lietuvoje veikia 38 politinės partijos, kurių vienai – Lietuvos politinių kalinių partija – yra pradėtas likvidacijos procesas. Dalis partijų jau seniai neteikia informacijos apie partijų narių skaičių.

Kaip nurodo TM (2015 m. spalio 1 d. duomenys), šiuo metu mažiau negu 2000 narių turi 9 partijos: Respublikonų partija (1294 nariai, pirmininkas Valdemaras Valkiūnas), partija „Jaunoji Lietuva“ (1030 narių, pirmininkas Stanislovas Buškevičius), Kovotojų už Lietuvą sąjunga (1691 narys, pirmininkas Vytautas Šustauskas), Lietuvos rusų sąjunga (1534 nariai, pirmininkas Sergėjus Dmitrijevas), Tautos vienybės sąjunga (1070 narių, pirmininkas Algimantas Matulevičius), politinė partija Rusų aljansas (1107 nariai, pirmininkė Tamara Lochankina), Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija (1058 nariai, pirmininkė Alė Jurgaitienė), Žemaičių partija (1551 narys, pirmininkas Stasys Gvažiauskas) ir politinė partija „Lietuvos sąrašas“ (1141 narys, pirmininkas Darius Kuolys).

REKLAMA
REKLAMA

Nesurinksi pakankamai narių – pamiršk Seimo rinkimus

TM Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius portalui tv3.lt aiškino, kad TM jau šių metų kovo mėnesį Vyriausiajai rinkimų komisijai teiks partijų, kurios galėtų dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimuose, sąrašą.

Taigi, anot A. Kutrevičiaus, partijos, kurios kovo 1 d. neturės 2000 narių, negalės dalyvauti parlamento rinkimuose.

„Iki kovo 1 dienos, kada reikia pateikti partijų narių sąrašus, programa nepriims partijų, jeigu nėra 2000. Jeigu partijoje nebus 2000 narių, pati programa tos partijos sąrašo, kuris pateikiamas Teisingumo ministerijai, nepriims.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kovo mėnesį Teisingumo ministerija teiks partijų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad būtų nustatyta, kurios partijos atitinka reikalavimus. Tai, jeigu partijoje nebus 2000 narių, tai paprasčiausiai tos partijos pavadinimas neatsidurs tame rašte, kurį Teisingumo ministerija teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl rinkimų“, – komentavo TM atstovas.

Pasak A. Kutrevičiaus, naujai susikūrusios ar dar besikuriančios partijos savo narių sąrašus galės TM turės pateiki iki balandžio 9 d.

Vieni jungiasi, kiti tiki surinksiantys pakankamai bendraminčių

Kokį kelią renkasi mažosios Lietuvos partijos, kovojant dėl išlikimo ir galimybės dalyvauti Seimo rinkimuose? Pasirodo, kad išeitys yra kelios – surinkti visus partijos narius bei prisivilioti naujų arba jungtis su kitomis partijomis, prarandant savo partijos vardą.

REKLAMA

Partijos „Jaunoji Lietuva“ pirmininkas S. Buškevičius tv3.lt tvirtino, kad jau pernai spėjo surinkti daugiau negu 2000 partijos narių, tik esą dar nespėjo viso sąrašo pateikti. Taigi, pasak S. Buškevičiaus, „Jaunoji Lietuva“ yra pasiruošusi dalyvauti šių metų Seimo rinkimuose, tik neaišku, ar juose dalyvaus viena ar koalicijoje su kitomis partijomis. Tarp vieną iš galimų politinių partnerių A. Buškevičius įvardijo Naglį Puteikį, kuris yra paskelbęs apie su bendraminčiais įkurtą partiją „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas“ (NPD).

REKLAMA

„Kol kas yra priimtas nutarimas eiti į rinkimus vieniems. [...] Ne paslaptis, kad mes kalbame su Nagliu Puteikiu. Šitas vienintelis variantas koalicinis mus tenkintų. Ten galėtų įeiti Lietuvos centro partija, partija „Lietuvos sąrašas“. Bet dar tik svarstome“, – kalbėjo S. Buškevičius.

Išlikimo siekiančios Tautos vienybės sąjungos pirmininkas Algimantas Matulevičius portalui tv3.lt patvirtino radęs kitą išeitį – politiko vadovaujama partija susijungė su partija „Profesinių sąjungų centras“.

„Mes praėjusių metų gruodžio 5 dieną susijungėme su partija „Profesinių sąjungų centras“, palikome pastarosios pavadinimą. Partijos pirmininku tavo Kęstutis Juknys, o aš – partijos garbės pirmininkas, taigi dėl partijos narių skaičiaus problemų nekyla“, – sakė A. Matulevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anksčiau apie galimą susijungimą su Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) kalbėjusi partijos Rusų aljansas vicepirmininkė Irina Rozova teigė, jog šis klausimas jau nėra aktualus, mat Rusų aljanso narių skaičius jau viršija 2000. Vis dėlto, I. Rozova neatmetė galimybės Seimo rinkimuose dalyvauti bendroje koalicijoje su LLRA.

„Šitas klausimas yra dar svarstytinas, nes mes dar neapsisprendėme iki galo. Greičiausiai, kad kursime koaliciją, bet dar galutinio sprendimo nepriėmėme“, – portalui tv3.lt teigė I. Rozova.

Jeigu anksčiau buvo ne kartą kalbėta apie kone vienu metu įsikūrusių partijų „Drąsos kelias“ ir „Lietuvos sąrašas“ susijungimą, tai dabar, pasak pastarosios politinės jėgos Vilniaus skyriaus pirmininkės Joanos Noreikaitės, apie sąjungą negali būti net kalbos.

REKLAMA

„Drąsos kelias“ yra nugaišęs šuva ar katinas, tik reikia sulaukti, kol „dzikūnai“ išnešios. Ten nieko nėra. Su kuo ten jungtis? Su J. Varkala? Su A. Skučiene? Nieko ten nėra. Ten žmonės atėjo, sudalyvavo, išsivaikščiojo, kadangi proto menkai buvo. Kodėl mes, „Lietuvos sąrašas“, įsikūrėme? Todėl, kad mes matėme, kad ten nieko nėra, kad ten kaip mažus vaikus sudroš iki degtuko ir viskas“, – portalui tv3.lt aiškino J. Noreikaitė, pridurdama, kad „Lietuvos sąrašas“ partijos išlikimui reikalingą narių skaičių pasistengs surinkti patys.

REKLAMA

Viena maža partija gali tapti svarbia valdančiosios koalicijos dalimi

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Mažvydas Jastramskis pabrėžė, kad mažosios Lietuvos partijos sėkmingai pasirodyti Seimo rinkimuose turi šansų mažai, mat jos nėra žinomos. Anot jo, vienas svarbiausių aspektų mažosioms partijoms – lyderis.

„Yra svarbu, kas turi ryškesnį lyderį ir čia reikėtų žiūrėti į N. Puteikį“, – portalui tv3.lt sakė M. Jastramskis.

Politologas prognozavo, kad skirtingai negu N. Puteikio iniciatyva įkurtai „NPD“, kitos mažosios partijos šių metų Seimo rinkimuose gali patirti visišką fiasko.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Drąsos kelias“ neturi galimybių atgimti, nes tai nebuvo tikroji protesto partija, o buvo tik vieno klausimo partija. Aišku, buvo toks protesto postūmis, bet tas klausimas nebėra visiškai aktualus, dauguma rinkėjų yra pamiršę tą istoriją. Be to, partijos lyderis (Neringa Venckienė – tv3.lt) yra pabėgęs, tai aš nemanau, kad partija gali kažką padaryti“, – komentavo M. Jastramskis.

Anot jo, sunkiau nuspėti visai neseniai daugiau negu 2000 narių sukrapščiusiai ir politinių partijų reitingų lentelėje nukritusiai LLRA.

„Jų tikrojo populiarumo apklausose niekada nesimato. Apklausos nepagauna LLRA tikro potencialo rinkimuose. Sprendžiant iš paskutinių kelių metų įvykių ir iš to, kad akivaizdžiai daug daugiau rusų pradėjo už juos balsuoti, tai dėl jų patekimo į Seimą kyla klausimas, bet manau, kad labiau pateks negu nepateks“, – sakė politologas.

REKLAMA

M. Jastramskis siūlė atkreipti dėmesį ir į savo narių skaičiumi neišsiskiriančią, bet šiemet po Seimo rinkimų labai svarbų vaidmenį galinčią suvaidinti Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungą.

„Ši partija yra labai įdomus atvejis tuo, kad realiai parlamentiniu lygmeniu jų įtaka yra nedidelė, bet jie turi savo stabilų nedidelį elektoratą ir jie turi pakankamai apibrėžtas vertybines, programines pozicijas. Šią partiją visiškai negalėčiau lyginti su N. Puiteikiu, kuris staiga išsitraukia NPD idėją, ar su kokiu A. Matulevičiumi, kuris užsiima tikrąja protesto politika. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga paskutiniuose dviejuose parlamento rinkimuose buvo arti tų 5 procentų. [...]

Manau, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga gali patekti į Seimą ir, manau, kad jie pateks. Jie nebus ta jėga, kuri bus antroje ar trečioje vietoje, bet jie bus svarbi koalicinės mozaikos dėlionės dalis, nes jų profilis toks, kad jie gali realiai eiti į koaliciją tiek su dešiniaisiais, tiek su socialdemokratais“, – aiškino VU TSPMI dėstytojas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų