Šalies vadovas G. Nausėda su Seimo ir Vyriausybės vadovybėmis bei parlamento frakcijų seniūnais Prezidentūroje aptarė Konstitucijos nuostatą, draudžiančią šalyje laikyti branduolinį ginklą.
Kaip numato Konstitucijos 137 straipsnis, „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių“.
Kas pasikeistų, jei Konstitucija būtų pakeista?
Kas būtų jeigu Konstitucija būtų pakeista ir nebeliktų draudimo Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus? D. Antanaitis atsako:
„Ko gero, niekas nepasikeistų, nes branduolinį ginklą turi tiktai kelios mūsų sąjungininkės.“
Tarp jų – Prancūzija, Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, teigia ekspertas. Jos pačios valdo savo branduolinius ginklus, tačiau, kaip sako D. Antanaitis, šios šalys turėtų žinoti, kad galimybė dislokuoti branduolinį ginklą egzistuoja ir Lietuvoje.
„Jeigu toks sprendimas [dislokuoti branduolinį ginklą] būtų priimtas, jis galėtų būti dviejų rūšių. Pirmasis – laikinas. Pavyzdžiui, lėktuvas su branduoline ginkluote nusileidžia Lietuvoje ir vėl pakyla vykdyti operacijos“, – pasakojo D. Antanaitis.
Antroji rūšis – branduolinis ginklas Lietuvoje būtų sandėliuojamas.
„Be jokios abejonės, tai yra pakankamai didelės apimties logistinė operacija, nes reikalinga infrastruktūra, kariai ir tarnaujantis personalas. Pavyzdžiui, jeigu JAV ginklas būtų sandėliuojamas Lietuvoje, užtikrintume, kad JAV kariai nuolatos būtų Lietuvoje“, – kalbėjo ekspertas.
„Vienintelė tikroji atgrasymo priemonė“
Komentuodamas diskusijas dėl Konstitucijos pakeitimo, karybos ekspertas Darius Antanaitis tikina, kad branduolinio ginklo dislokavimas ne tik apgintų Lietuvą, bet ir padėtų sąjungininkams.
„Branduolinis ginklas, ko gero, yra vienintelė tikroji atgrasymo priemonė nuo Rusijos puolimo. Todėl svarstyti ir diskutuoti mes privalome ir turime prisitaikyti prie realybės. Branduolinio ginklo dislokavimas Lietuvoje ne tik apsaugos pačią Lietuvą, bet ir padės mūsų sąjungininkams“, – komentavo D. Antanaitis.
Ekspertas argumentuoja, kad sąjungininkams vykdant kokias nors operacijas, Lietuva galėtų būti šalis, kurioje jie degalais aprūpintų savo lėktuvus ar laivus.
Pasak D. Antanaičio, Konstitucijoje straipsnis, draudžiantis branduolinį ginklą Lietuvos teritorijoje, buvo įrašytas laikais, kai „buvome šviežiai sužeisti po Rusijos okupacijos“.
„Todėl įrašėme saugiklius, nes negalėjome pasvajoti, kad kažkada tapsime galingiausio gynybos aljanso – NATO – dalimi. Arba Europos Sąjungos – galingiausios ekonominės sąjungos – dalimi. Manau, kad tai buvo įrašyta, nes tada buvo toks laikas ir Konstitucija neatitinka šių dienų realijų“, – komentavo D. Antanaitis.
O kokia situacija su branduolinio ginklo laikymu kitose Europos Sąjungos valstybėse?
„Branduolinė ginkluotė dislokuota Vokietijoje, Turkijoje ir kitose valstybėse“, – kalbėjo ekspertas.
Beveik visų frakcijų lyderiai sutiko su nuostatos išbraukimu
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad aukščiausi šalies politikai sutarė, jog nuostatą, draudžiančią branduolinio ginklo dislokavimą Lietuvoje, reikia išbraukti iš Konstitucijos.
Taip jis kalbėjo po susitikimo su Seimo ir Vyriausybės vadovybe, parlamento frakcijų seniūnais.
„Nuomonės praktiškai sutapo, beveik visų frakcijų lyderiai išsakė nuostatą, kad 137 (Konstitucijos – BNS) straipsnis paseno ir kad jo net nereikia keisti, o jį reikia išbraukti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Nausėda susitiko su aukščiausiais šalies politikais
Susitikimas vyko šalyje suintensyvėjus diskusijoms dėl pagrindinio šalies įstatymo pakeitimo, kuomet gegužę G. Nausėda vetavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, pagal kurį būtų sudaryta galimybė į Lietuvos teritoriją įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams.
Tokį sprendimą šalies vadovas grindė prieštara Konstitucijai.
Pagrindinis šalies įstatymas numato, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
G. Nausėda, parlamento vadovas Juozas Olekas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius yra sakę neatmetantys diskusijos dėl pagrindinio šalies įstatymo keitimo.
Tai palaiko ir dalis opozicijos, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas yra pažadėjęs partijos politikų paramą, jei valdantieji imtųsi keisti Konstituciją.
Klausimą kiek skeptiškiau sutiko „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos parlamentarai.
Tuo metu kandidatas į premjerus, socdemų lyderis Mindaugas Sinkevičius sakė manantis, kad tą numatantis straipsnis tiesiog turėtų būti išbrauktas.
Tam, kad Konstitucija būtų pakeista, už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka turi balsuoti 94 parlamentarai iš 141.
Pernai apie galimybę keisti pagrindinį šalies įstatymą buvo užsiminusi tuometinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Tada ji sakė, kad apie tai reikėtų galvoti, jei sąjungininkai siūlytų realius planus dėl branduolinių ginklų ar jų komponentų dislokavimo Lietuvoje.
Diskusijas dėl branduolinio ginklo dislokavimo skatina ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) kovą pristatyta idėja kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą, pagal kurią partnerės laikinai galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas su branduoliniu ginklu.
„Financial Times“ birželio pradžioje skelbė, jog JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje. Pasirodžius šiai informacijai, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad vykstančiose diskusijose Lietuva nestovi nuošalyje.
Pasak jo, JAV branduolinis ginklas šalyje galėtų būti dislokuotas tik krizės ar karo metu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Nereikia mums ginklų, kuriuos valdome ne mes - tokia yra 137-o straipsnio esminė mintis, todėl 1992 m. ir atsisakėme galimybės dėl branduolinio ginklo ir svetimų (užsienio) karinių bazių buvimo.
"Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių."
Karinės bazės jau yra, masinio naikinimo ginklams atsukome petį ("už laisvę") - irgi. Kokie dar straipsniai liko nepažeisti?
