Apie galimybę turėti branduolinį ginklą K. Nawrockis pasisakė vasarį, duodamas interviu lenkų žiniasklaidai. Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) vadovas Linas Kojala sako, kad ši tema lenkams nėra nauja. Buvęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda taip pat yra kalbėjęs, kad jo šalis norėtų atlikti didesnį vaidmenį branduolinio atgrasymo srityje.
„Buvo kalbama apie galimybę, kad galbūt Lenkijos teritorijoje galėtų būti dislokuotas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) [branduolinis] ginklas ir tai atliepia dabartinę geopolitinę situaciją, kurioje Lenkija visais įmanomais būdais nori stiprinti savo saugumą, įskaitant ir branduolinę dimensiją“, – primena L. Kojala.
Taip pat, per pastaruosius metus pradėta svarstyti, koks ateityje bus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vaidmuo NATO.
„Šiuo metu viena iš kertinių funkcijų, atliekamų JAV, ir yra būtent užtikrinti branduolinį atgrasymą, nes būtent amerikiečių branduolinis skėtis dengia visas NATO valstybes, įskaitant ir Lenkiją. Bet su Donaldo Trumpo administracijos kartais dviprasmiška retorika ne vienoje šalyje vyksta diskusijos apie tai, ką reikėtų daryti, jeigu amerikiečių vaidmuo ateityje dar labiau mažėtų“, – sako L. Kojala.
Ekspertas apie Nawrockio pareiškimus: ne visą laiką lenkų kalbos realistiškos
Savo ruožtu karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis tokius lenkų pareiškimus vertina kritiškai.
„Lenkija dažnai iššoka su keistais pareiškimais, kurie kartais šokiruoja, – sako jis. – Mano galva, lenkai daug kalba, bet tai dažnai vyksta chaotiškai ir nelabai tvariai bei logiškai.“
Ekspertas primena, kad Lenkijai, kaip ir kitoms šalims, taip pat galioja branduolinio ginklo neplatinimo sutartis, kuria 190 valstybių susitarė kitoms valstybėms neperduoti branduolinių ginklų ir jokiu būdu nepadėti gaminti ar kitaip įsigyti branduolinius ginklus.
Tad jeigu lenkai sugalvotų kurti brandulinį ginklą, vystyti savo pajėgumus jie turėtų slaptai arba nelegaliai, sako D. Antanaitis.
„Jeigu aš kišenėje turiu 2 eurus, aš tikrai negaliu eiti į restoraną pavalgyti už 100 eurų. Tačiau lenkai dažnai tuos 2 eurus vizualiai paverčia į 100. Gerai, kad jie kalba, bet ne visą laiką jų kalbos realistiškos“, – komentuoja pašnekovas.
L. Kojala sutinka, kad net ir lenkams tokį projektą būtų labai sudėtinga įgyvendinti praktiškai, ir ne tik dėl įsipareigojimo neplatinti branduolinio ginklo.
„Nėra jokių indikacijų – netgi priešingai, JAV labai aiškiai signalizuoja, kad neketina atsitraukti nuo branduolinio skėčio suteikimo sąjungininkams ir nepalaiko jokių iniciatyvų, kad sąjungininkai įgytų savarankišką branduolinį ginklą. Šia prasme niekas labai reikšmingai nėra pasikeitę.
Kiltų labai reikšmingi klausimai tiek dėl tokio projekto finansavimo (jis būtų labai brangus), tiek dėl to, kad Lenkijai ir kitoms šalims reikėtų taupyti kitose srityse, galbūt neįsigyjant kai kurių konvencinių pajėgumų“, – komentuoja L. Kojala.
„Be to, tai neabejotinai sukeltų Rusijos priešiškumą ir tuo laikotarpiu, kai Lenkija dar neturėtų branduolinio ginklo, galbūt net teoriškai išaugtų su tuo susijusios rizikos. Tad yra daugybė iššūkių, dėl kurių ša diskusija kol kas yra tik teoriniai svarstymai, parodantys, kad vyksta saugumo architektūros lygmenų permąstymas, bet tai savaime dar nėra kažkas apčiuopiamo “, – pažymi GSSC direktorius.
Branduolinis ginklas Lietuvai – nei įmanomas, nei praktiškas
Lietuvai turėti branduolinį ginklą, ekspertų vertinimu, nėra realu. Pirmiausia dėl to, kad greičiausiai reikėtų keisti Konstitucijos 137 straipsnį. Kaip žinia, norint pakeisti kurį nors Konstitucijos straipsnį, reikėtų surengti referendumą, kas ne visada baigiasi sėkme.
„Net pasikeitus Konstitucijai, tokį ginklą mums turėti nėra nei realu, nei pragmatiška, nei protinga, kadangi branduolinis ginklas – vien tik jo gamyba ir projektavimas – reikalauja labai didelių projektavimo ir inžinerinių iššūkių, kurių mes neturime.
Taip pat, branduolinių ginklų programa reikalauja ypatingų technologijų, o šalys, kurios turi branduolinį ginklą, yra pasirašiusios branduolinio ginklo neplatinimo sutartis, tad mes realiai negausime nei technologijų, nei žinių“, – komentuoja D. Antanaitis.
Karybos ekspertas taip pat pažymi, kad sodrindami uraną turėtume vystyti branduolinę energetiką.
„Apibendrinant, būtų nelabai protinga apskritai kažkuria kryptimi judėti“, – tikina jis.
Tiesa, Lietuvoje diskusijos dėl branduolinio ginklo vis atnaujinamos. Jos, anot L. Kojalos, savaime neprieštarauja Lietuvos saugumo interesams, bet visa kita priklausytų nuo to, kuria kryptimi būtų judama.
„Kaip ir minėjau, atskaitos taškas yra nepakitęs: JAV lieka prie įsipareigojimų sąjungininkams, ypač strateginio atgrasymo lygmenyje. Pabrėžiama, įskaitant ir Miuncheno saugumo konferenciją, kad šitie įsipareigojimai neperžiūrimi, nekeičiami ir nekoreguojami. Dėl to atrodo, kad pirminio būtinumo svarstyti būtent šį klausimą nėra“, – sako L. Kojala.
Vis dėlto panašių pareiškimų, anot politologo, galima tikėtis ir ateityje.
„Europos šalims šiuo metu reikia kalbėti pirmiausiai apie karinius konvencinius pajėgumus, ginkluotės įsigijimą, kariuomenės dydžių augimo klausimus, kurie reikalauja labai didelių investicijų. Jeigu vėl bus pereinama ir į papildomą strateginio atgrasymo dimensiją, riboti ištekliai bus dar labiau riboti būtent karinės konvencijos srityje. Tad diskusijos, aš manau, nesibaigs, panašių pareiškimų galime tikėtis ir ateityje“, – įžvalgomis dalijasi jis.
Siūlo Lietuvai vystyti kitus pajėgumus
Ekspertai sutinka, kad branduolis ginklas tikrai atgrasytų Rusiją – juk niekas nenori pulti stipresnio už save. Tik ar būtų įmanoma tokį ginklą ne gaminti patiems, o „priimti į svečius“ – leisti kitai valstybei jį dislokuoti mūsų teritorijoje?
Tai nebūtų didelė naujiena, mat JAV laiko branduolinę ginkluotę kai kuriose kitose šalyse.
„Tačiau toks laikymas papildomų dividendų neduoda, nes ginkluotės panaudojimas lieka kitos valstybės jurisdikcijoje. Jei mus užpultų, dar ne faktas, kad kita šalis sutiktų panaudoti pas mus saugomą savo branduolinę ginkluotę mūsų gynybai“, – pažymi D. Antanaitis.
Tad kaip išeitį ekspertas patartų Lietuvai vystyti kitus pajėgumus.
„Lietuva galėtų galvoti apie kitų technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto, vystymą ginkluotėje ir planavimo procese, kurios savo mastu ar destrukcija galėtų būti lygiavertės branduoliniam ginklui ar net jį viršyti“, – sako D. Antanaitis.
Dėl branduolinio ginklo gali tekti keisti įstatymus
Diskusijos apie branduolinio ginklo galimybę kilo dar pernai. Prancūzijos prezidentui 2025 m. prakalbus apie „branduolinio skėčio“ idėją, tuometinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sakė, kad atsiradus siūlymams branduolinius ginklus ar jų komponentus dislokuoti Lietuvoje, gali tekti koreguoti Konstituciją.
Šiuo metu pagrindinis įstatymas, ribojantis galimybę Lietuvai turėti ar laikyti branduokinį ginklą, yra Konstitucijos 137 straipsnis.
Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, europarlamentaras Dainius Žalimas pernai aiškino, kad tai būtų galima padaryti ir nekeičiant Konstitucijos. D. Žalimas atkreipė dėmesį, kad Konstitucijos 137 straipsnis kalba apie Lietuvai priešiškų valstybių ginklus ir karines bazes, o ne apie bendrą šalies ir visos NATO gynybą.
Kaip aiškino europarlamentaras, Konstitucinis Teismas (KT) 2011 m. kovo 15 d. nutarimu Konstitucijos 137 straipsnį išaiškino siaurinamai, kaip draudžiantį tik Lietuvos saugumui keliančias grėsmę užsienio valstybių karines bazes ir leidžiantį bendrai gynybai skirtas NATO sąjungininkių bazes.
Iš tiesų KT 2011 m. kovo 15 d. nutarimu konstatavo, kad pagal Konstitucijos 137 straipsnį draudimas Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių „nereiškia, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti tokių karinių bazių, kurias pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, inter alia (be kita ko – red. past.) Seimo ratifikuotą kolektyvinės gynybos sutartį, valdo ir kontroliuoja Lietuvos Respublika bendrai (kartu) su valstybėmis sąjungininkėmis“.
KT taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje „gali būti numatytos įvairios valstybės nepriklausomybės ir saugumo užtikrinimo tarptautiniu mastu (lygiu) priemonės, inter alia kolektyvinė ir (ar) kitokia bendra tarptautinė ginkluota gynyba, tarptautinės taikos ir saugumo stiprinimas, kitoks tarptautinis karinio pobūdžio bendradarbiavimas, kurio pagrindas, tikslas, pobūdis yra aiškūs, konstituciškai pateisinami“.
Tiesa, dėl branduolinio ginklo dislokavimo kyla diskusijų, nes nei Konstitucijoje, nei minėtame KT aiškinime konkrečiai apie branduolinius ginklus ar jų komponentus nekalbama. KT byloje buvo sprendžiamas tik užsienio šalių ginkluotųjų pajėgų dislokavimo Lietuvoje atitikties Konstitucijai klausimas.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda 2025 m. pareiškė, esą niekas net nesvarsto apie galimybę Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.
Nawrockis prabilo apie branduolinį ginklą Lenkijoje
Atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę, Lenkija turėtų turėti nuosavą branduolinių ginklų programą, kiek anksčiau pareiškė lenkų prezidentas K. Nawrockis.
Vasario 15-osios vakarą duodamas interviu transliuotojui „Polsatnews“, K. Nawrockis sakė, kad „kelias link Lenkijos branduolinių pajėgumų, visiškai laikantis tarptautinių taisyklių, yra kelias, kuriuo turėtume eiti“.
Dešiniųjų pažiūrų prezidentas yra Lenkijos kariuomenės vyriausiasis vadas.
Lenkija turi sieną su Ukraina, kuri jau beveik ketverius metus stengiasi atremti Rusijos visapusišką invaziją, ir su Maskvos sąjungininke Baltarusija. Kadangi Lenkija yra prie pat ginkluoto konflikto sienos, šalies saugumas turėtų būti sustiprintas branduolinių ginklų programa, teigė K. Nawrockis. Jis negalėjo pasakyti, kada tokia programa galėtų būti pradėta.
Paklaustas, ar jis bijo Rusijos reakcijos į tokį žingsnį, Lenkijos prezidentas atsakė: „Rusija gali agresyviai reaguoti į bet ką.“
Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas atsargiai sureagavo į prezidento pasiūlymą. Kaip pranešė naujienų agentūra PAP, ministras sakė, kad branduolinių ginklų klausimas yra „jautriausia tema iš visų jautrių temų“.
W. Kosiniakas-Kamyszas nurodė, kad pritaria galimybei sukurti Lenkijos nuosavus tyrimų ir plėtros pajėgumus, tačiau mano, jog geriau būtų imtis veiksmų, o ne kalbėti apie planus ir ketinimus.
Europos Sąjungos ir NATO narė Lenkija yra viena iš artimiausių Ukrainos sąjungininkių kariniu ir politiniu požiūriu.
K. Nawrockis su šia iniciatyva žengia toliau, nei jo pirmtakas Andrzejus Duda, kuris 2024 m. pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi savo teritorijoje priimti JAV branduolinius ginklus pagal NATO branduolinio ginklo dalijimosi susitarimą. NATO tuo metu teigė, kad branduolinio ginklo dislokavimo plėtra neplanuojama.
Jungtinės Valstijos jau daugelį dešimtmečių pagal branduolinio ginklo dalijimosi susitarimą yra dislokavusios branduolinius ginklus keliose Europos šalyse. Oficialios informacijos apie vietas nėra, tačiau manoma, kad ginklai laikomi Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Italijoje ir Turkijoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
