„Turėjome dalykišką pokalbį. Prezidentas uždavė daug klausimų iš tam tikrų sričių. Turėjome ir tam tikrą diskusiją įvairiais klausimais“, – po susitikimo kalbėjo G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.
Įvardijo, kokiais kriterijais Nausėda vertins Kauną
D. Matulionis įvardijo, kokiais kriterijais G. Nausėda vertins kandidatą į krašto apsaugos ministrus. Pirmiausia – nuoseklumas gynybos finansavimui.
„Tinkamas gynybos finansavimas, suvokiant, kad tai yra absoliutus valstybės prioritetas. Visi turime suvokti, kad tai įsipareigojimas laisvei ir nepriklausomybei. Jokių dvejonių dėl to neturi būti“, – kalbėjo D. Matulionis.
Antra – įsipareigojimas Valstybės gynimo tarybos (VGT) užsibrėžtus 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti grynajai gynybai, o ne kitoms su gynyba susijusioms išlaidoms.
„Todėl gynybos finansavimas yra apibrėžtas labai aiškiai NATO sprendimu, kurio privalome tvarkingai laikyti. Jokių čia neturėtų būti interpretacijų ar bandymų išplauti šį įsipareigojimą“, – komentavo prezidento patarėjas.
Trečias kriterijus – statoma infrastruktūra Vokietijos brigadai Lietuvoje.
„Nepamiršti, kad tai bus didžiausias visų laikų infrastruktūros projektas, todėl visidarbai turi būti pabaigti laiku ir skaidriai. Tikimės būsimo ministro dėmesio būtent šiam projektui kaip vienam iš svarbiausių projektų“, – teigė D. Matulionis.
Ketvirtas kriterijus, anot D. Matulionio, – „tinkamas, savalaikis ir skaidrus reikalingų karinių įsigijimų procesas“.
„Prezidentas priims sprendimą įvertinęs visus aspektus“, – pridūrė jis.
„Ši savaitė ir bus ta lemiama savaitė“, – teigė D. Matulionis.
Kaunas: dažnai minima pavardė nereiškia, kad aš labai noriu būti ministru
Anot R. Kauno, susitikimas su prezidentu esą buvo konstruktyvus. Prezidentas jam turėjo daug klausimų, į kuriuos R. Kaunas teigia atsakęs.
„Tikiuosi, kad pavyko atsakyti į įvairius klausimus, kurių tikrai buvo nemažai, ir išsklaidyti visas prezidento buvusias abejones. Kaip minėjau, išdėsčiau savo prioritetus, savo matymą, savo viziją. Suprantu, kad dabar ypatingai svarbu užtikrinti darbų tęstinumą ir komandos, kiek įmanoma, išlaikymą“, – kalbėjo R. Kaunas.
„Vienas iš prioritetų yra darbas su buvusia komanda, kurį aš jau esu pradėjęs. Šnekamės, kalbamės, žiūrėsim, kaip mums pavyks judėti toliau“, – pridūrė jis.
R. Kaunas susilaukė daug kritikos dėl patirties stokos, mat į Seimą pateko tik pernai, o gynybos srityje dirba vos gerą mėnesį – rugsėjo 26 d. pradėjo darbą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).
R. Kaunas pripažįsta sulaukęs prezidento klausimų dėl patirties, bet viliasi išsklaidęs abejones.
„Be abejo, vienas iš klausimų buvo patirties klausimas. Tikiuosi, kad man pavyko prasklaidyti tas abejones“, – kalbėjo socialdemokratas.
Politikas leidžia suprasti, kad kompetencijų skyles galėtų užlopyti gera komanda.
„Esu jau ir viešojoje erdvėje ne kartą minėjęs, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (dirbau – red. past.) taip, tik pusantro mėnesio, tačiau didesnis gyvenimo laikotarpis, visgi, buvo informacinių technologijų komandos formavime. Šalia turint kvalifikuotus, konkrečios srities specialistus, kiekvienas vadovas geba priimti reikiamus ir teisingus sprendimus su tų specialistų patarimais“, – dėstė jis.
Formuojant Vyriausybę, R. Kauno pavardė ne kartą skambėjo, kaip variantas vadovauti Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų ar Susisiekimo ministerijai. Galiausiai socdemai R. Kauną delegavo kandidatu į krašto apsaugos ministrus.
Paklaustas, kodėl vos mėnesį išdirbęs gynybos sirtyje, taip nori tapti ministru, R. Kaunas atkirto: „Tai, kad mano pavardė minima, nereiškia, kad aš labai noriu būti krašto apsaugos ministru, bendrąja prasme ministru.“
„Tik atkreipčiau dėmesį, kad visos ministerijos yra techninės. Taip kad techninių žinių, inžinerinių žinių, supratimo aš turiu ir tai turbūt yra vienas pagrindinių momentų, kodėl mano pavardė yra minima. Bet kad aš asmeniškai labai ypatingai veržčiausi, to tikrai nėra“, – tikino jis.
Politiko biografija iš tiesų įdomi. Pagal išsilavinimą R. Kaunas – telekomunikacijų inžinierius. 11 metų dirbo paties įkurtos programinės įrangos bendrovės „Inkodus“ direktoriumi.
Nors LSDP nariu yra 11 metų, tik pernai išrinktas į Seimą ir jau spėjo būti įvardytas kaip galimas kandidatas vadovauti ne vienai ministerijai. To pasiekti nepavyksta net ir kai kuriems ilgamečiams politikams. Tad natūralu, kad R. Kaunas sulaukė klausimo, kokius ryšius reikia užmegzti ir kokiu žmogumi reikia būti norint iki to ateiti.
„Kokiu žmogumi reikia būti? Sąžiningu ir atsakinėti į klausimus, kai jie yra užduodami. Aš daugiu nei 15 metų buvau versle. Mano verslas nėra susijęs su jokiais viešaisiais pirkimais, su jokiais europiniais pirkimais, su jokiomis iltėmis ar panašiais dalykais. Gebu tą padaryti pats“, – kalbėjo jis.
„Mes dažnai šnekame apie valstybės tarnybą norime, kad ateitų žmonės su vadybiniu požiūriu, vadybiniais gebėjimais ir su truputėlį kitokiu požiūriu. Tinka (mąstymas – red. past.) „outside the box“ pavadinimas. Tai aš esu tas žmogus. Tik tada atsiranda kitas momentas, kad yra labai daug kvestionuojamų klausimų, labai daug negatyvo, kuris tikrai ne visada yra pagrįstas. Ir klausimas, ar kiti verslo žmonės matydami šią situaciją norėtų čia eiti“, – dėstė R. Kaunas.
Socialdemokratas nurodė, kad yra vienintelis savo įmonės akcininkas. Bendrovei esą vadovauja samdoma direktorė, R. Kaunas teigė valdyme nedalyvaujantis.
Nausėda nori su juo suderintos KAM komandos
Nors prezidento sprendimas dar neaiškus, D. Matulionis tikina, jog jam kandidatas paliko teigiamą įspūdį.
„Dalykiškas, energingas pokalbis, daug klausimų palietėme, pokalbis vyko pakankamai įdomiai (…). Man paliko, jeigu galiu taip pasakyti, neblogą įspūdį“, – sakė jis.
Vis dėlto, paprašytas pakomentuoti viešojoje erdvėje netylančias diskusijas dėl galimos R. Kauno kompetencijų krašto apsaugos srityje stokos, D. Matulionis tikina – viskas yra išmokstama.
„Šioje vietoje svarbiausia yra turėti patriotišką, gebantį dirbti komandoje ir suvokiantį visas išores grėsmes žmogų“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
„Manau, kad viskas yra išmokstama ir patirtis ateina. Šioje vietoje tikrai nenorėčiau daugiau interpretuoti, bet tiktai konstatuoju faktą, kad tai yra politinio proceso sudėtinė dalis“, – akcentavo jis.
Pasak prezidento patarėjo, šalies vadovas taip pat tikisi, jog naujojo ministro formuojama politinė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) komanda bus derinama ir su juo.
Primename, kad iki šiol KAM viceministru dirbo žmogus iš prezidento komandos. Tai – Tomas Godliauskas, anksčiau buvęs prezidento patarėju gynybos ir nacionalinio saugumo klausimais. Tai gali būti priežastis, kodėl G. Nausėdai taip svarbu turėti KAM komandoje sau palankius asmenis.
Susirinko protestuotojai
Opozicija kritikuoja valdančiųjų pasirinkimą, sakydama, kad R. Kauno kandidatūra yra eksperimentas, ir ragina prezidentą jo neskirti ministru.
Tuo metu prie Prezidentūros pirmadienio rytą rengiamas protestas pavadinimu „KAM ministro postas? Tik ne R. Kaunui“.
„Protestuojame prieš kandidato Roberto Kauno skyrimą krašto apsaugos ministru. Manome, kad tai yra netinkamas kandidatas šiuo sudėtingu valstybei laikotarpiu. Manome, kad jis neturi pakankamai patirties krašto apsaugos srityje, apskritai didžiojoje politikoje, apie jo diplomatinius sugebėjimus irgi kyla daugybė klausimų, pažvelgus į jo praeities komentarus, atsiliepimus, lingvistiką“, – žurnalistams prie Prezidentūros teigė vienas protesto organizatorių Mantas Meškerys.
„Krašto apsaugoje mums, kaip valstybei, reikia žmogaus, kuris būtų patikimas, stabilus, kuris turėtų patirties ir galėtų užtikrinti, kad mes visi jaustumėmės saugiai“, – akcentavo jis.
Kandidato kompetencijų trūkumą akcentavo ir į protestą atvykusi Milda.
„Vienintelė stipri šio kandidato savybė yra padlaižiavimas savo partijos prezidiumui. (...) Tai dabartinėje geopolitinėje situacijoje yra pavojinga – turėti patogų žmogų Krašto apsaugos ministerijoje yra neatsakinga ir labai pavojinga, negalima ramiai į tai žiūrėti“, – dėstė ji.
Tuo metu proteste dalyvaujantis Rokas ragino prezidentą apsvarstyti pirmalaikių Seimo rinkimų galimybę.
„Robertas Kaunas yra vienas iš epizodų, kurių buvo ne vienas ir bus dar ne vienas. Tikiuosi, kad prezidentui užteks stiprybės paleisti Seimą (...) Geriau nebus, nes nėra resurso pas nei vieną iš dabartinės valdančiosios koalicijos partnerių, intelektualinio potencialo, iš ko būtų galima skirti Vyriausybės žmones, kurie žinotų, ką reikia daryti ir kaip reikia daryti“, – kalbėjo protestuotojas.
Pats R. Kaunas su aktyvistais prieš susitikimą su šalies vadovu nepanoro susitikti – jis ėjo tiesiai į Prezidentūros rūmus. Tokį socialdemokrato sprendimą protestuotojai palydėjo šūksniais ir švilpimu.
Patirtis gynybos srityje – 1 mėnuo
Paaiškėjus, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kelia 40-mečio R. Kauno kandidatūrą į Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovus, kilo pasipiktinimas dėl jo patirties stokos.
R. Kaunas pernai pirmą kartą išrinktas į Seimą, nuo šių metų rugsėjo 26 d. dirba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Tai – vienintelė jo patirtis gynybos srityje.
Pagal išsilavinimą – telekomunikacijų inžinierius. 11 metų dirbo programinės įrangos bendrovės „Inkodus“ direktoriumi.
2013 m. R. Kaunas prisijungė prie LSDP.
Socdemų lyderis Mindaugas Sinkevičius anksčiau sakė, kad R. Kauno kandidatūra yra preliminariai suderinta su prezidentu.
Pasak M. Sinkevičiaus, nors R. Kaunas ir stokoja patirties, atsirinkdami kandidatą socialdemokratai vertino jo ambicijas, partinę priklausomybę, komandiškumą.
LSDP pirmininkas taip pat teigė, kad Krašto apsaugos ministerijoje turėtų likti didžioji dalis buvusios politinės komandos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
