Seime ketvirtadienį vyks antrasis 2024 metų valstybės biudžeto svarstymas – finansų ministrė Gintarė Skaistė parlamentarams pristatys, ką Vyriausybė pakeitė po pirmo jo svarstymo antradienį, balsuos dėl Seimo narių siūlymų ir paskirs priėmimo datą – tikėtina, gruodžio 5-ąją.
Atsižvelgusi į Seimo narių ir komitetų išvadas Vyriausybė trečiadienį pritarė patikslintam biudžeto projektui.
Jame didžiausia papildoma suma – 157 mln. eurų – numatyta keliams: 40 mln. eurų atiteks kelio Vilnius–Utena remontui, o 117 mln. eurų ketinama paimti iš Europos Sąjungos (ES) šios finansinės perspektyvos (2021-2027 metų) paramos. Iš viso keliams 2024 metais numatoma 872 mln. eurų.
Patikslinus biudžetą jo pajamos, palyginti su pirminiu projektu, sumažėjo 30 mln. eurų iki 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos išaugo 111 mln. eurų iki 20,6 mlrd. eurų.
Dėl to biudžeto deficitas auga nuo 2,9 iki 3 proc. – tai reiškia, kad pasiektas Mastrichto kriterijaus limitas ir išlaidų didinti jau negalima.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tikslinant kitų metų valstybės biudžeto projektą buvo išnaudotos visos galimybės didinti išlaidas. Ji teigė negirdėjusi papildomų indikacijų iš koalicijos partnerių, kad galėtų kilti problemų toliau svarstant biudžetą.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad dokumentas Seime turėtų sulaukti palaikymo Seime turėtų sulaukti palaikymo.
Kas numatyta biudžete
Minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet augs 10 proc. iki 924 eurų – tam numatyta 33,7 mln. eurų, neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) – 20 proc. iki 747 eurų, tam skirta 241,2 mln. eurų. Dėl to vidutiniškai 75,2 euro augs mažiausiai gaunančių žmonių pajamos.
Vaiko pinigai nuo sausio augs 10,5 euro iki 96,25 euro – tai palies 517 tūkst. vaikų.
Senatvės pensijų didinimui apie 12 proc. numatoma 519 mln. eurų, dėl to vidutinė pensija augs 66 eurais iki 605 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – 70 eurų iki 644 eurų. Šis sprendimas palies per 623 tūkst. žmonių.
Daugiau kaip 688 mln. eurų numatyta kultūros ir meno įstaigų darbuotojų, ugniagesių, medikų, prokurorų, statutinių ir kitų pareigūnų, socialinių darbuotojų, teisėjų atlyginimams didinti, socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti numatyta per 211 mln. eurų: šios lėšos bus skirtos išmokoms vaikams, neįgaliesiems, šalpos pensijoms, slaugos ir priežiūros išlaidų kompensavimui didinti. Taip pat papildomai numatyta 55 mln. eurų socialinėms paslaugoms.
Valstybės biudžeto pajamos 2024 metais turėtų didėti apie 7,5 proc. – tai daugiausiai susiję su augančia ekonomika bei 7 proc. didėsiančiu darbo užmokesčio fondu.
Valstybės išlaidos kitąmet augs maždaug 1 mlrd. eurų – dėl indeksuojamų pensijų bei išmokų, 390 mln. eurų augs finansavimas švietimui, daugiausia – mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų algoms. Dar apie 100 mln. eurų reikės viešojo sektoriaus darbuotojų algoms didinti, 340 mln. eurų – paramai Ukrainai.
Biudžeto pajamas mažins 20 proc. didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis ir pelno mokesčio lengvatų pratęsimas investicijoms bei filmų gamybai.
Finansavimas krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti apie 2,06 mlrd. eurų, arba 2,71 proc. BVP.
Paskubomis užbaiginėja Lietuvos kaip nacionalinės valstybės ardymo darbus. Teismo sprendimo paskelbimo dieną (!) įregistravo siūlymą naikinti darbo imigrantų kvotas, kad galėtų atvykti neribotai. Lyg dabar mažai: šiemet atvykusiųjų bus turbūt arti 100 000 ir beveik visi nekvalifikuota darbo jėga.
Varžydamasi pati su savimi ji užregistravo ir prie Seimo veikiančių institucijų likvidavimo (ale jungimo) projektą. Juo kaip savarankiškos institucijos būtų panaikinta Valstybinė lietuvių kalbos, Valstybinė kultūros paveldo, Etninės kultūros globos komisijos, taip pat Nacionalinė sveikatos ir Nacionalinė šeimos taryba. Neaišku kokia sveikatos tarybos veiklos pasaulėžiūrinė laikysena šiuo metu, bet kitos keturios organizacijos yra tiesiog įkyrūs trukdžiai liberalų ir leftistų pastangose išardyti valstybę iš jos kultūrinių pagrindų.
Naikinamos komisijos gina kalbą, paveldą, etninę kultūrą ir prigimtinę šeimą nuo išardymo (protingai sako „dekonstrukcijos“) multikultūralizmo vėjuose. Jų sujungimas į kažkokią abstrakčią Gerovės komisiją praktiškai reikštų sunaikinimą vos ne paskutinių valstybinių institucijų, kurios priešinami Laisvės partijos „nereikia tos kalbos, paveldo, šeimos, kultūros“ darbotvarkei. Darbotvarkei, kurią Čmil visa širdimi palaiko.
