Užsienyje uždarbiaujančių anykštėnų vaikai be tėvų vidutiniškai išbūna 8 mėnesius per metus.
Anykščių rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) duomenimis, šiemet į užsienį uždarbiauti jau išvyko 16-os rajono šeimų, auginančių vaikus, nariai.
Pasak rajono VTAT darbuotojos Astos Palaimienės, be abiejų arba be vieno iš tėvų gyvena 24 vaikai. Praėjusiais metais rajone buvo apie 40 vaikų, iš 25 šeimų, paliktų tėvo, motinos arba abiejų tėvų. Tėvai dažniausiai nenurodo, kuriam laikui išvyksta, tačiau, pasak A.Palaimienės, „ yra paskaičiuota, kad vidutiniškai vaikai tėvus pamato po 8 mėnesių“. Šie duomenys tik apytiksliai - juos vaiko teisių apsaugos tarnyba išsiaiškino paprašiusi duomenų iš rajono ugdymo įstaigų bei seniūnijų.
Kai kurie tėvai neišsižadėjo planų išsivežti vaikus per vasaros atostogas ir bandyti juos leisti į tos šalies, kurioje jie uždarbiauja, mokyklas.
Ilgas išsiskyrimas ardo santykius tarp sutuoktinių - Anykščiuose daugėja skyrybų tarp likusiųjų ir išvykusiųjų.
“Nemažai (ir daugėja) šeimų, kurių vienas iš sutuoktinių nuolat ar laikinai dirba užsienyje. Tikslios tokių šeimų statistikos nėra, tačiau spėjama, kad skaičiai turėtų būti daug didesni nei oficiali globos suteikimo tėvų prašymu statistika. Kiekvienas rastume bent dešimtį pažįstamų šeimų, kurių vyras ar žmona dirba kitoje šalyje. Sąlyginis šeimos išsiskyrimas tęsiasi ne mėnesiais, o keletą metų. Nenuostabu, kad sutuoktinių santykiai atšąla, svečioje šalyje pasimaišo taip pat vienišas asmuo. Pasak pačių vadinamųjų emigrantų, dviese pragyventi lengviau, linksmiau... Be to, šiuo atveju lietuviai solidarūs, grįžę nepasakoja nei savo, nei pažįstamų nuotykių. Tačiau tokio pobūdžio skyrybose priežastis ieškinyje teismui įvardinama dažniausiai tradicinė – girtuokliavimas, alkoholizmas, kartais neištikimybė. Tačiau po ta neištikimybe glūdi šeimos darnos pažeidimas, dėl ko kalti abu sutuoktiniai. Tokiose išsituokiančiose šeimose emocinės skyrybos jau buvo įvykusios”, - sakė vaiko teisių tarnybos darbuotoja Asta Palaimienė.
A.Palaimienė, atstovaujanti civilinėse bylose, pasakojo, kad skyrybų atveju asmenys, dirbantys užsienyje, dažnai slepia savo pajamas, įrodinėja, kad nedirba, sutinka tik su pačiu mažiausiu 1 minimaliu gyvenimo lygiu (MGL) išlaikymu vaikams arba siūlo kitokius išlaikymo būdus be tolimesnių garantijų, pavyzdžiui, draudimą, terminuotus indėlius. Dėl šeimos turto dalybų didesnių problemų nebuvo iškilę, nes išvykstantys ieškoti darbo ir uždarbio neturėjo nekilnojamo turto arba turimas buvo menkavertis.
“Dažnesnės gyvenimiškos istorijos yra, kai pirma išsituokiama, po to išvykstama į užsienį. Tai matome iš besikreipiančiųjų vieno iš tėvų dėl vaikų laikino išvykimo į užsienį, kai antrasis iš tėvų negali duoti sutikimo vaikui išvykti. Pasak Lietuvoje su vaikais gyvenančio vieno iš tėvų, antrojo buvimo vieta užsienyje dažniausiai nežinoma, nemokamas išlaikymas vaikams, su jais nebendraujama. Kitaip sakant, vaikai praranda ryšį, informaciją apie vieną iš biologinių tėvų. Tai naujas socialinis reiškinys. Po kiek metų dar ne tiek reikės laidų, tokių, kaip “Paieškų tarnyba”,- sakė A.Palaimienė.
Kai kuriose skyrybų bylose (tiek abiem pusėms esant Lietuvoje, tiek vienai iš pusių atstovaujant advokatui) vaikai tampa tėvų ginčo, keršto įrankiu. Vienai pusei reikalaujant su ja nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, antroji pusė nesutinka.
“Dešimtmetį išsituokusi mama, išvykdama į užsienį, vaikus paliko savo motinos globai. Tai sužinojęs vaikų tėvas, ėmė grasinti tarnybai, kodėl nebuvo pasiklausta jo nuomonės, nors dešimt metų jo vaikai gyveno kartu su motina, yra susikaupusi nemaža išlaikymo vaikams (alimentų) skola. Tėvas įrodinėjo, kad kreipsis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kad vaikai buvo jėga priversti gyventi pas močiutę. Vaikai pareiškė savo nuomonę, kad tėvas kelia sąmyšį iš savanaudiškų paskatų dėl įsiskolinimo anuliavimo”, - sakė A.Palaimienė.
A.Palaimienė prisiminė, kad jos praktikoje buvo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atvejis, kai mama dirbo užsienyje, o vaiką augino tėvas, gerai juo rūpinosi. Tikėtina, kad jauna mama, būdama toli nuo šeimos, susirado draugą, todėl norėjo išsivežti ir vaiką. Nesutikdamas tėvas norėjo teismo tvarka nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su juo. Tuomet mama prikalbino ir tėvą su vaiku atvykti į užsienį. Šeimyninis “džiaugsmas“ truko 1 – 2 mėnesius, po kurių grįžęs namo tėvas išėjo iš vaiko ir jo mamos gyvenimo visam laikui...
Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, praėjusiais metais į užsienį nuolat gyventi išvyko daugiau kaip 12 tūkstančių lietuvių. 2005-aisiais oficialiai emigravo dar daugiau – beveik 16 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Pernai į Lietuvą sugrįžo 5 tūkstančiai 500 lietuvių.
Dažniausiai emigracijai pasirenkamos šalys – Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Airija, Vokietija, Ispanija.
Tarptautinės migracijos tarnybos Vilniaus biuro duomenimis, apie penktadalį emigrantų sudaro jauni, darbingi (25-29 metų) gyventojai.
