Po skandalo Kaune, kai Apygardos teisme buvo klastojami parašai nutartyse pirma laiko paleidžiant kalinius, Teisėjų taryba nusprendė patikrinti per 2 tūkstančius bylų dėl lygtinio paleidimo. Gali būti, kad į revizorių rankas pateks ir Kauno miesto apylinkės teisėjo Bronislovo Liatuko priimta nutartis, kuria, atlikęs vos trečdalį bausmės už dvi žmogžudystes, paleistas kalinys.
Žudynės – po vestuvių
2004 metų balandį Kaune, viename Puodžių gatvės daugiabutyje, buvo aptikti žiauriai sumuštų, o vėliau nužudytų vyrų kūnai. Vos septyniolikos sulaukusiam Mariui P. ir metais vyresniam Martynui Zakarauskui buvo peiliu perpjautos gerklės. Ekspertai nustatė, kad vyrai peiliu buvo badomi, kol lūžo šaltojo ginklo geležtė.
Pareigūnai netrukus nustatė galimus įtariamuosius žmogžudyste – brolius Marijų ir Egidijų Ašmonus. Tačiau pirmajam pavyko pasislėpti nuo teisėsaugos.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnams E.Ašmonas pasakojo nusikaltimo išvakarėse iš Išlaužo į Kauną po vestuvių vežęs tris vyrus – automobilio savininką ir abu vėliau aukomis tapusius jaunuolius. E.Ašmono tvirtinimu, jaunuoliai apie jį nepagarbiai atsiliepė, grasino, net teigė nupjausiantys liežuvį. Tačiau ginčas į didesnį konfliktą neperaugo.
Ketvertui grįžus į Kauną, linksmybes nutarta pratęsti pas merginas, gyvenusias Puodžių gatvėje ir už pinigus teikusias lytines paslaugas. E.Ašmonas su automobilio savininku užsidarė kambariuose, o jaunuoliai nuėjo miegoti.
Ryte E.Ašmonas parvežė į namus automobilio savininką, o pats nulėkė pas brolį Marijų pratęsti linksmybių. Tada ir kilo planas atkeršyti neva jį įžeidusiems jaunuoliams. Nuvykę į Puodžių gatvę, jie paskambino bute buvusioms prostitutėms ir liepė joms išeiti laukan, o patys, prie šiukšlių konteinerio radę lazdas, į butą nuėjo aiškintis santykių.
Teismas melu nepatikėjo
2005 metais prasidėjus teismui, E.Ašmonas pakeitė parodymus teigdamas, kad abu jaunuolius nužudė ligi šiol nuo teisėsaugos besislapstantis brolis Marijus. Teisiamojo teigimu, melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams jis davė iškart po žmogžudystės paprašytas brolio, kuris jau tuo metu buvo suplanavęs slapstytis. Jis aiškino, kad tikėjęs, jog per tą laiką pareigūnai nustatys tikrąjį kaltininką.
Tačiau Kauno miesto apylinkės teismas E.Ašmono išvedžiojimais nepatikėjo ir 2005 metų liepą už dvigubą žmogžudystę nuteisė 18 metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose, taip pat įpareigojo atlyginti aukų artimiesiems patirtą žalą.
Teisė antrąkart
Tačiau E.Ašmonas į pataisos namus nevažiavo – bausmei atlikti jis buvo paliktas Kauno tardymo izoliatoriuje. Kokios buvo priežastys, galima tik spėti, tačiau čia būdamas kalinys buvo antrą kartą teisiamas.
Dar vykstant žmogžudystės tyrimui E.Ašmonas buvo supažindintas su prokuroro nutarimu laikinai apriboti teises į jam ir žmonai priklausantį nekilnojamąjį turtą – 15 arų sklypą ir gyvenamąjį namą Neveronių kaime. Prokuroras taip pasielgė norėdamas užtikrinti civilinį ieškinį, kurį pateikė aukų giminės. Tačiau E.Ašmonas šio apribojimo nepaisė – jau būdamas nuteistas jis parašė įgaliojimą Jurgitai Žvirblienei parduoti šį turtą už ne mažiau kaip 20 tūkstančių litų.
2006 metų sausio 13–ąją J.Žvirblienė šį turtą pardavė, ir sutapimas – Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu E.Ašmonas po dešimties dienų perkeliamas į izoliatoriaus aptarnavimo būrį tvarkinio pareigoms ir priskirtas paprastajai kalinių grupei – dėl žmogžudystės teisme taip ir neprisipažinusiam buvo suteiktos rojaus sąlygos.
Išaiškėjus, kad E.Ašmono turtas parduotas, 2008 metų gruodį jis buvo dar kartą teisiamas, o subendrinus bausmes jam paskirta 18 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Teisėjas sukritikavo kolegą
Praėjus vos trejiems metams po antrojo nuosprendžio, į Kauno miesto apylinkės teismą keliauja Kauno tardymo izoliatoriaus vadovybės teikimas E.Ašmoną lygtinai paleisti.
Teikimą nagrinėjęs teisėjas B.Liatukas priimtoje nutartyje pirmiausia sukritikuoja E.Ašmoną antrąkart teisusį kolegą.
„Teismas, būdamas įsitikinęs, jog nepažeidžia teisėjų etikos normų, pastebi, kad, subendrinant bausmes, klaidingai buvo vadovaujamasi LR BK straipsniu", – nutartyje teigia B.Liatukas ir nurodo, kad bausmė antrąkart teisiamam E.Ašmonui turėjo būti švelnesnė.
Teisėjai gali ginčytis tarpusavyje “nepažeisdami etikos normų", tačiau arbitras šiuo metu yra Baudžiamojo proceso kodeksas, numatantis, kad žemesnės arba tos pačios instancijos teismas negali revizuoti anksčiau priimtos to paties lygio teismo nutarties.
Šios kritikos esmė paprasta – tuo metu E.Ašmonui, remiantis Bausmių vykdymo kodeksu, dar nebuvo galima ne tik taikyti lygtinio paleidimo, bet net ir svarstyti teikimo, mat antrą nusikaltimą jis padarė būdamas nuteistas.
Žmogžudys – teigiamas
Kauno tardymo izoliatoriaus teikinyje lygtinai paleisti iš įkalinimo vietos E.Ašmoną, teisme taip ir neprisipažinusį dėl žmogžudystės, piešiamas teigiamas kalinio paveikslas:
„Per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis jokių drausmės pažeidimų nėra padaręs ir nėra baustas drausminėmis nuobaudomis. Už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą bei aktyvų dalyvavimą nuteistųjų pataisos programoje E.Ašmonas buvo skatintas 20 kartų: tris kartus suteiktas papildomas trumpalaikis pasimatymas, 3 kartus pareikšta padėka, 3 kartus skirta piniginė premija, 10 kartų suteikti papildomi ilgalaikiai pasimatymai", – teigiama Kauno tardymo izoliatoriaus vadovybės teikinyje.
Jei E.Ašmonas ir ne angelas, tai tikras balandėlis – jam dukart buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus, po jų jis laiku grįždavo į įkalinimo įstaigą.
Keisčiausia, kad tokioms charakteristikoms ir teikimui žmogžudį paleisti pirma laiko neprieštaravo ir teisme dalyvavusi Kauno miesto apylinkės prokurorė Rita Mikalauskienė.
Lietuvis – ne karo nusikaltėlis
Kauniečio teisėjo B.Liatuko nutartis paleisti pirma laiko iš įkalinimo vietos už dvigubą žmogžudystę kalintį E.Ašmoną galėtų tapti chrestomatiniu pavyzdžiu jo kolegoms, kaip saldžiažodžiauti remiantis iš pirmo žvilgsnio įtikinamais pasaulinės teismų praktikos pavyzdžiais.
„Nagrinėjant šį ir kitus panašaus pobūdžio teikimus, Lietuvos, kaip pasaulio tautų bendrijos narės, teismams yra svarbi ne tik mūsų valstybės, ne tik kitų Europos Sąjungos šalių, bet ir tarptautinių teismų praktika taikant lygtinį atleidimą nuo bausmės prieš terminą ir lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. 2009 metais Tarptautinis baudžiamasis Hagos tribunolas už pavyzdingą elgesį iš laisvės atėmimo vietos prieš terminą lygtinai paleido už nusikaltimus žmoniškumui nuteistą Bosnijos lyderę Biljaną Plavšič, kuri 1992–1995 metais vadovavo kroatų ir musulmonų persekiojimo kampanijai, kurios metu buvo išžudyta ne tūkstančiai, ne dešimtys, šimtai tūkstančių nekaltų žmonių. Pažangioji pasaulio žmonija, taip pat ir Balkanų tautos, ne tik nepasmerkė šio sprendimo, bet, atvirkščiai, sveikino tokį autoritetingo tarptautinio teismo humanizmo gestą", – savo nutartyje skelbia B.Liatukas.
Pasak teisėjo, tik du žmones nužudęs E.Ašmonas “nėra nei karo nusikaltėlis, nei asmuo, padaręs nusikaltimus taikai ir žmoniškumui. (...) E.Ašmono, kaip asmenybės, pavojingumas nesiekia tokio laipsnio, kad jį reikėtų toliau laikyti izoliuotą nuo visuomenės".
Štai čia teisėjo B.Liatuko akivaizdžiai suklysta. Bosnijos prezidento pavaduotoją B.Plavšič Hagos karo tribunolas nuteisė 11 metų kalėjimo. Būdama 79 metų, bausmę atlikusi Švedijos kalėjime, moteris į laisvę buvo paleista atlikusi du trečdalius, o ne trečdalį, kaip E.Ašmonas, bausmės. Ir dėl paleidimo pirma laiko “kaltas" ne Hagos teismas, o Švedijoje galiojantys bausmių atlikimo įstatymai.
Nors B.Liatuko priimta nutartis pirma laiko paleisti E.Ašmoną iš įkalinimo vietos, neatlikus 11 metų, 8 mėnesių ir 29 dienų paskirtos bausmės, galėjo būti apskųsta Kauno apygardos teismui, Kauno prokurorai to nepadarė.
Valdas KVEDARAS
