Vilniaus apygardos administracinis teismas šeštadienį įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorę pakeisti rusiškus ir lenkiškus gatvių pavadinimus Vilniaus rajone į lietuviškus.
Tai valdininkė turės padaryti per mėnesį nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Teismo nutartis įsiteisės, jeigu per 14 dienų nebus apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Pakeisti užrašus rusų ir lenkų kalbomis į lietuviškus, atitinkančius įstatymų reikalavimams, teismo prašė Vyriausybės atstovas Vilniaus rajone. Jį šioje byloje palaikė Valstybinė kalbos inspekcija.
Teismo buvo prašoma įpareigoti pakeisti penkis gatvių pavadinimų užrašus iš rusiškų ir lenkiškų į lietuviškus: Maišiagaloje - Kiemelių ir Širvintų gatvėse, Riešėje - Sporto gatvėje, Raudondvaryje - Liepų alėjoje ir Nemenčinėje - Mickevičiaus gatvėje.
Bylos dalyviai pripažįsta, kad nelietuviškų užrašų Vilniaus rajono kaimuose ir miesteliuose yra daug daugiau, tačiau išsprendus ginčą dėl penkių užrašų, bus išspręsta problema ir dėl kitų nelietuviškų užrašų.
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius atsiliepime teismui teigė, kad gatvių pavadinimai ne lietuvių kalba tose gyvenvietėse buvo suteikti dar sovietiniais laikais, o biudžete nėra lėšų, kad tas lenteles pakeisti lietuviškomis.
Atsakovui teisme atstovavęs Vilniaus rajono savivaldybės Teisės skyriaus vadovas Audrius Bulnis yra teigęs, kad jis į šį reikalą žiūrįs tik ne tik iš valstybinės kalbos pusės, bet ir tautinių mažumų pusės, ir pasiūlė teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo.
“Tos teritorijos, kur kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, informaciniai užrašai gali būti ir tautinės mažumos kalba, tai įtvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose, jis aukštesnis teisės aktas”, - yra sakęs jis.
A.Bulnio teigimu, kol kad Lietuvoje nėra reglamentuota, kaip tautinėms mažumoms šią teisę įgyvendinti, o teismai dėl gatvių pavadinimų jau vyko 1999 metais.
Vyriausybės atstovas teisme pareiškė nesutinkąs dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nes tam nėra pagrindo.
Vilniaus rajone tautinės mažumos sudaro iki 70 proc. gyventojų skaičiaus. Todėl A.Bulnio manymu, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad ši teritorija gausiai apgyvendinta tautinėmis mažumomis ir gali būti naudojami vieši užrašai tautinių mažumų kalbomis.
Sudervėje, kur taip pat pastebėti užrašai ne lietuvių kalba, gyvena 74 proc. lenkų tautybės asmenų.
Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas yra paraginęs Seimą suderinti tarpusavy įstatymus, kurie skirtingai reglamentuoja tautinių mažumų kalbų vartojimą viešuosiuose užrašuose.
Seimo ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija numato galimybę tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamose teritorijose gatvių pavadinimus rašyti ir tautinės mažumos kalba. Tautinių mažumų įstatyme taip pat nurodyta, kad administraciniuose teritoriniuose vienetuose, kur kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba.
Tuo tarpu Valstybinės kalbos įstatymas nurodo, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra rašomi valstybine, t.y. lietuvių kalba.
URM pranešime taip pat pažymima, kad tarptautinių sutarčių nuostatos turi viršenybę prieš Lietuvos įstatymus.
Valstybinė kalbos inspekcija yra skyrusi baudą Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslovui Daškevičiui už kai kurių rajono miestelių ir kaimų gatvių pavadinimus, nurodytus ne tik lietuvių, bet ir lenkų kalbomis. Problemos nagrinėjimas persikėlė į teismą.
Šalčininkų rajone gyventojų daugumą sudaro etniniai lenkai.
