Garliavos šturmas įvyko lygiai prieš aštuonis mėnesius. Tada įvykdytas teismo sprendimas paimti mergaitę iš Neringos Venckienės namų ir perduoti ją biologinei motinai Laimutei Stankūnaitei.
Šturmu ir mergaitės perdavimu nepatenkinti žmonės po tokių įvykių kiekvieno mėnesio 17 dieną pradėjo rinktis įvairiose Lietuvos vietose, taip primindami to skandalingo 2012-ųjų gegužės 17-sios ryto įvykius.
Šįkart prie prezidentūros, Daukanto aikštėje, kastuvais žmonės gramdė užrašą „TIE+SOS“. Tarp susirinkusių žmonių buvo galima sutikti ir buvusią Seimo narę Nijolę Oželytę.
„Sovietmečiu tokios protesto akcijos man būdavo panašios į išsišokimą. Skeptiškai žiūrėdavau į tokius dalykus. Puikiai atsimenu savo požiūrį, kai tam tikri žmonės atrodė lyg trenkti keistuoliai. Dabar tokią nuomonę nusiplaunu nuo savęs.
Esu čia ne dėl vienos bylos ir ne dėl Neringos Venckienės. Esu čia dėl teisingumo Lietuvoje. Teisingumo, kuriuo galėtų naudotis tiek N. Venckienė, tiek L. Stankūnaitė, tiek jos mažametė dukra“, – pabrėžė N. Oželytė.
Anot jos, teisingumas Lietuvoje buvo labai stipriai pažeistas: „Niekada aktyviai nesidomėjau pedofilijos byla ir pačia istorija. Tos dulkės, kurios užgožė visą esmę, atsirado vien dėl to, kad žmonės buvo atvirai siundomi stebėti bylos, kurios patys gerai nesuprato, eigos.“
N. Oželytė teigė, kad ji matė nusikalstamą teisingumo neprofesionalumą. „Viskas užtruko per ilgai. Susiformavo tyčinis reguliuojamas teisingumas. Represijos Garliavoje, kurias mačiau per televizorių, man absoliučiai priminė vaizdus, kai šautuvo buože desantininkai trankė pagyvenusius žmones.
Garliavoje vyko lygiai tas pats. Tik kai tranko svetimas, tada prisipildai noro priešintis, teisingumas tavyje auga. Bet tuo atveju, kai tave tranko saviškis, tada jau tikrai yra negerai“, – pasakojo N. Oželytė.
Balso.lt pašnekovė teigė, kad buvo juokinga girdėti, kad operacija Garliavoje įvykdyta teisingai: „Atsakykite, ar mergaitė iš N. Venckienės namų buvo išnešta su šypsena veide? Tikrai taip nebuvo. Manau, kad Lietuvoje nėra teisingumo, nors jis labai reikalingas.“
N. Oželytė pridūrė, kad tokie protestai dėl įvykių Garliavoje – beprasmiški. „Jokios vilties nebėra. Net šių rūmų (prezidentūros) šeimininkė, nors ir bandė išreikšti savo poziciją, to nesugebėjo padaryti tinkamai. Nors gal tai buvo ne jos pozicija, o tiesiog populizmas. Bet šie žmonės (protestuotojai) taip ir liks it musę kandę“, – pokalbį užbaigė N. Oželytė.
