„Teisingumo ministerija laikosi nuoseklios pozicijos – vertinimai pateikiami tik pasibaigus teisiniams tyrimams, su kurių rezultatais supažindinami pareiškėjai bei valstybės vadovai“, – teigiama penktadienį ministerijos išplatintame pranešime.
„Būdama vykdomosios valdžios institucija, Teisingumo ministerija nedalyvaus diskusijose apie dar vykstančius tyrimus. Ministerijos sudaryta komisija vertina tik faktus ir priima teise paremtus sprendimus“, – rašoma jame.
Kaip teigia ministerija, šiuo metu atliekami dar trys finansinės ir ūkinės veiklos tyrimai, vykdomi du vidaus auditai, skirti įvertinti Lietuvos kalėjimų tarnybos ūkinę ir finansinę veiklą.
„Teisingumo ministerija netoleruos neefektyvaus ir aplaidaus tarnybos valdymo, nustačius tokius faktus, ir toliau reikalaus tarnybos vadovo atsakomybės, nepaisant viešų akcijų, siekiančių nukreipti dėmesį nuo finansinės ir ūkinės veiklos pažeidimų bei galimų tarnybos vadovo bandymų išvengti atsakomybės“, – rašoma pranešime.
Taip pat ministerija išsakė padėką tarnybos administracijos ir kalėjimų pareigūnams, kurie „atkreipė dėmesį į sistemos viduje vykstančius įžūlius pažeidimus, padarytus tarnybos vadovui administruojant finansinę ir ūkinę veiklą“ bei, anot ministerijos, pradėjus tyrimus, ėmė dar aktyviau teikti informaciją.
Kaip skelbė BNS, šią savaitę Vyriausybė Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovui Mindaugui Kairiui skyrė griežtą papeikimą.
Pasak Teisingumo ministerijos, M. Kairys pažeidė Vidaus tarnybos statutą, Viešojo administravimo įstatymą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, biudžetinių įstaigų įstatymą, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą bei naudojimosi tarnybiniais automobiliais aprašus ir taisykles.
Komisija nustatė, kad tarnybos vadovas nuo pernai rugpjūčio 30-osios iki šių metų balandžio 28-osios „neteisėtai naudojosi tarnybiniu automobiliu nuvykti į darbą ir atgal iš jo“, o nuo balandžio 29-osios iki gegužės 7-osios apskritai neteisėtai naudojosi šiuo transportu.
Praėjusią savaitę M. Kairiui jau buvo skirtas papeikimas už Kauno kalėjimo inventorizacijos pirkimo aplinkybes.
Teisingumo ministro Rimanto Mockaus sudaryta komisija anksčiau nustatė, kad nepagrįstai pavesdamas Kauno kalėjimo inventorizaciją atlikti išoriniam tiekėjui, valdomam su „Vieningu Kaunu“ susijusio asmens, M. Kairys viršijo savo įgaliojimus, neužtikrino taupaus lėšų naudojimo, ir Kalėjimų tarnyba dėl to patyrė 35,6 tūkst. eurų žalą.
Be to, komisijos duomenimis, M. Kairys neužtikrino šio pirkimo skaidrumo, viešųjų ir privačių interesų kontrolės, todėl nebuvo laiku identifikuotas ir suvaldytas galimas kanclerės Ligitos Valalytės interesų konfliktas, kuriame ji neigė atsidūrusi.
M. Kairys žadėjo skųsti abi nuobaudas.
BNS skelbė, kad Lietuvos apeliacinis teismas birželio pradžioje nusprendė, kad Kalėjimų tarnyba turi nutraukti Šiaulių rajone planuojamo beveik 57 mln. eurų vertės naujo kalėjimo statybos ir valdymo viešosios ir privačios partnerystės būdu konkursą.
R. Mockus tuomet sakė reikalausiantis Kalėjimų tarnybos vadovybės atsakomybės, o paaiškėjus apie siekiamą skirti papeikimą, neigė, kad šis susijęs su Šiaulių kalėjimo situacija.
Savo ruožtu teisingumo viceministras Ričardas Pocius tvirtino, kad Apeliacinio teismo sprendimas dėl šio kalėjimo „padėjo galutinį tašką“ ministerijos gilinimesi į Kalėjimų tarnybos finansus ir turto valdymą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
