Šiais metais Teisėjų etikos ir drausmės komisija jau apsvarstė 44 teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams. Per 5 šių metų mėnesius buvo iškeltos 6 drausmės bylos.
Nenusišalino nuo bylos
Neseniai Teisėjų garbės teismas paskelbė sprendimą Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjo Roberto Povilaičio drausminėje byloje.
Šilutės teisėjas buvo apkaltintas aplaidumu, nes išnagrinėjo teikimą dėl bausmės sugriežtinimo jį apvogusiam vagiui. Teisėjų garbės teismas savo sprendime konstatavo, kad teisėjas R. Povilaitis neatidžiai susipažino su nuteistojo byla ir nepastebėjo, jog baudžiamojoje byloje jis pats pripažintas nukentėjusiuoju, todėl negali nagrinėti teikimo dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimo.
Baudžiamoji byla, kur nukentėjusiuoju – tarp kitų 18 apvogtųjų – pripažintas ir teisėjas R. Povilaitis (iš jo motinos, gyvenančios Rusnėje, garažo buvo pavogta šienapjovė, kainuojanti beveik 600 litų), kad nebūtų šališkumo, buvo išnagrinėta ne Šilutės, bet Šilalės rajono apylinkės teisme. Vienas iš jaunųjų nusikaltėlių už grotų nesėdo – gavęs 2 metų laisvės apribojimo bausmę, jis buvo įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir dalyvauti Pataisos inspekcijos vykdomoje socialinės reabilitacijos programoje. Kadangi jis įpareigojimų nesilaikė, Pataisos inspekcija Šilutės rajono apylinkės teismo paprašė bausmę pakeisti – paskirti griežtesnę.
Teikimas dėl bausmės sugriežtinimo nagrinėti buvo paskirtas teisėjui R. Povilaičiui. Privalėjęs nusišalinti teisėjas to nepadarė – skyrė vagišiui 45 parų areštą.
Šią nutartį Klaipėdos apygardos teismas panaikino, nes nustatė, kad buvo pažeistas Baudžiamojo proceso kodeksas – teisė į nešališką ir teisingą teismą.
Teisėjų garbės teismas, įvertinęs visas aplinkybes, nutarė apsiriboti tik teisėjo R. Povilaičio drausmės bylos svarstymu.
Vilkino bylą
Gegužės pradžioje Teisėjų garbės teismas pareiškė papeikimą Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai Liubai Kymantienei. Sprendime konstatuota, jog ji nesugebėjo užtikrinti, kad baudžiamoji byla per beveik 4 metus nuo jos gavimo teisme būtų pradėta nagrinėti iš esmės. Taip pat nustatyta, jog L. Kymantienė ne pagal įstatymo reikalavimus priėmė nutartį dėl pakartotinos buhalterinės ekspertizės, bylos nagrinėjimas atidėtas 10 kartų. Vėliau byla buvo perduota ikiteisminiam tyrimui papildyti, o po to dar 6 kartus atidėtas jos nagrinėjimas.
Mėnesiu anksčiau papeikimas buvo pareikštas ir kitai to paties teismo teisėjai – Mildai Rimdeikienei. Ši teisėja, skelbdama teismo sprendimą civilinėje byloje, nebuvo jo surašiusi ir nepasirūpino, kad byloje dalyvaujantys asmenys iš karto po teismo sprendimo paskelbimo gautų sprendimo nuorašą. Atsakovas teismo sprendimą gavo elektroniniu būdu tik po poros mėnesių, kai jau buvo praėję visi terminai, kada galima teismo sprendimą apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Taigi buvo prarasta galimybė ginčyti teismo sprendimą.
Iškeltos drausmės bylos
Teisėjų etikos ir drausmės komisija gavo skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjo Eugenijaus Mačiulaičio bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos Violetos Balčiūnienės aplaidaus darbo.
Teisėjas E. Mačiulaitis, išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą ir paskelbęs teismo sprendimo datą, niekaip nesugebėjo laiku to padaryti – kelis sykius, nepaaiškinęs situacijos, sprendimo paskelbimą atidėliojo. Teismo sprendimo nuorašą byloje dalyvaujanti šalis gavo tik po kelių dienų. Tuomet įpykęs pareiškėjas parašė skundą Varėnos rajono apylinkės teismo pirmininkei A. Ikasalienei. Vėliau teisėjas E. Mačiulaitis teisinosi, jog į darbą vėlavo – taigi ir laiku paskelbti nuosprendžio negalėjo – dėl to, kad pakeliui į darbą sugedo automobilis.
O dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos Violetos Balčiūnienės aplaidumo darbe į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją kreipėsi šio teismo pirmininkė S. Naščenkovienė. Teismo vadovė paprašė iškelti drausmės bylą dėl galimo teisėjos Violetos Balčiūnienės „aiškiai aplaidaus teisėjos pareigos atlikimo arba neatlikimo be pateisinamos priežasties – bylų vilkinimo ir neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties“.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija sąmoningo bylų vilkinimo faktų nenustatė, tik konstatavo, jog teisėja V. Balčiūnienė ne visada tinkamai organizavo savo darbą, ne visada elgėsi pareigingai. Mat buvo pasiėmusi 2 dienas neapmokamų atostogų, nors turėjo daug darbo, dar dvi dienas neatvyko į darbą ir nepateikė dėl tokio elgesio jokių svarių argumentų ar dokumentų, nesilaikė nustatytų teismo posėdžių skyrimo terminų, procesinių dokumentų nuorašų išsiuntimo tvarkos ir kt.
Galutinį tašką abiejų teisėjų drausmės bylose padės Teisėjų garbės teismas.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
