Teisėjų Tarybos pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius ne kartą pabrėžė: ,,Siekiame, kad teismų sistemoje dirbtų ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir aukštos moralės teisėjai“.
Kad teisėjų korpusas po truputį valosi, rodo ir statistika. Pernai iš darbo už teisėjo vardo pažeminimą atleisti 2 teisėjai, šiemet – jau 3. Dar 5 apsvarstyti Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje (TEDK), 2 iš jų iškeltos drausmės bylos, likusiais atvejais apsiribota svarstymu.
Kaip praneša Nacionalinės teismų administracijos spaudos tarnyba, praeitą savaitę TEDK analizavo teikimus dėl 4 teisėjų galimai padarytų etikos ir drausmės pažeidimų. Komisijos nariai įvertinę gautų dokumentų turinį, dviems – Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjui Gintautui Kaulakiui ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai Rasai Augustei – nusprendė iškelti drausmės bylas.
Neleistinai delsė
Teikimus dėl teisėjo G. Kaulakio pateikė advokatas Jonas Korsakas ir Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis. Jų TEDK pateiktoje medžiagoje akcentuojama, kad teisėjas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, beveik 5 mėnesius nesiėmė jokių veiksmų ir nesprendė dėl byloje likusio civilinio ieškinio dydžio. Teisėjas G. Kaulakis savo veiksmus aiškino tuo, kad šis ieškinys negalėjo būti išnagrinėtas, kol nebus užbaigta kita civilinė byla, kuri nagrinėjama Trakų rajono apylinkės teisme.
Tačiau TEDK narių nuomone, toks ilgą laiką jokių procesinių veiksmų neatlikimas, nepaisant to, kad yra sąsaja su kita byla, buvo nepagrįstas delsimas ir konstatavo, jog teisėjas bylą nagrinėjo netinkamai.
Tad nuspręsta teisėjui G. Kaulakiui iškelti drausmės bylą ir perduoti ją nagrinėti Teisėjų garbės (TGT) teismui.
Vilkino bylas
Nemalonumai dėl dalykinių ir, galbūt, asmeninių savybių ir vėl gręsia Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai Rasai Augustei. Ši teisėja jau ne pirmą kartą pakliūva į etikos sargų akiratį. Dar pernai spalį TEDK nagrinėjo teikimą, kuriame buvo nurodoma, jog teisėja be rimtų priežasčių ilgą laiką neišsiuntė ieškovės atskirojo skundo apeliacinės instancijos teismui. Tuomet komisija pabrėžė, kad „nagrinėjant šeimos santykių bylas, teisėjas turėtų dirbti ypatingai operatyviai. Šiuo atveju byla buvo vilkinama be pateisinamų priežasčių, todėl teisėjos R. Augustės veiksmai vertintini kaip vilkinantys bylos procesą ir pažeidžiantys byloje dalyvaujančių asmenų procesines teises“. Teisėjai buvo nuspręsta iškelti drausmės bylą.
Gegužę TGT, išnagrinėjusi faktus, apsiribojo tik teisėjos R. Augustės drausmės bylos svarstymu ir jokios nuobaudos neskyrė.
Tačiau teisėja nesutiko su TGT sprendimu ir apskundė jį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). Nagrinėjant šį skundą LAT, teisėja R. Augustė teigė, kad „veikė siekdama besikreipusio į teismą asmens teisingo ir operatyvaus pareiškimo išnagrinėjimo ir, kad ji negali būti baudžiama už procesinių veiksmų atlikimą“.
Tačiau LAT kolegija tokius teisėjos teiginius atmetė ir pažymėjo, jog drausmės byla teisėjai buvo iškelta už teisėjo vardą žeminantį poelgį, nes atlikdama teisėjo pareigas ji neveikė taip, kad nekenktų teismo autoritetui. Teisėjos skundas buvo atmestas.
Nepadarė išvadų
Praėjus vos porai mėnesių, rugpjūčio 2-ąją, ant Teisėjų tarybos (TT) narių stalo gulė medžiaga apie tai, kad teisėja R. Augustė keliose civilinėse bylose aplaidžiai vykdė savo pareigas, pažeidinėjo Civilinio proceso kodekse įtvirtintas nuostatas dėl teismo įsakymo išdavimo tvarkos ir terminų, tuo nepagrįstai ilgai užtęsė bylų nagrinėjimą, nesilaikė aukštesnės instancijos teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose ir todėl teismo įsakymo išdavimas užtruko 2-4 mėnesius ir dar ilgiau.
Už tai TT priėmė sprendimą siūlyti TEDK iškelti teisėjai drausmės bylą.
Etikos sargai, išnagrinėję gautą medžiagą, konstatavo, jog iš teisėjos priimamų sprendimų ir jos paaiškinimų matyti, kad teisėja gina savo asmeninę nuomonę ir principus, o ne proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus. Taip pat komisija nurodė, kad teisėja R. Augustė savo veiksmais pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pavyzdingumo ir pareigingumo principus ir dėl to atsirado neigiamų padarinių: nepagrįstai ilgai užsitęsė bylų nagrinėjimas, nebuvo tinkamai ir operatyviai apgintos proceso dalyvių teisės ir interesai, dėl ilgo bylų nagrinėjimo išaugo proceso išlaidos. Taip pat buvo pabrėžta, kad teisėja nesivadovauja vienoda teismų praktika – dėl to nukenčia teisėjo ir teismo autoritetas.
Abiems teisėjams iškeltas drausmės bylas toliau svarstys Teisėjų garbės teismas. Jis spręs, kokias nuobaudas jiems skirti.
Kliūva teisėjos elgesys
Ne pirmą kartą prieš TEDK narius tenka aiškintis ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Virginijai Švedienei. Prieš porą metų šią teisėją apskundė sulaikytasis Remigijus Laniauskas. Girdi, teisėja V. Švedienė teismo posėdžio metu jam paprašius sudaryti papildomų sąlygų, nes turi sveikatos sutrikimų dėl klausos ir sunkiai girdi, neatsižvelgė į tai ir dar užgauliai replikavo. Pasak R. Laniausko, posėdžio metu jis daug ko negirdėjo, turėjo klausinėti kitų teismo salėje sėdinčių asmenų apie ką yra kalbama. Apskundusiojo įsitikinimu, teisėja buvo šališka, kadangi jį teisė antrą kartą: ji vilkino bylos nagrinėjimą, atmetė jo prašymą nušalinti teisėją.
Skundo autoriaus nurodytas aplinkybes TEDK patikrino pagal teismo posėdžio garso įrašą ir padarė išvadą, jog teisėja posėdžio metu nereiškė užgaulių teiginių, buvo dėmesinga. Iš posėdžio garso įrašo buvo girdėti, kad teisėja V. Švedienė padėjo išsiaiškinti R.Laniauskui nesuprantamus ar neišgirstus pasisakymus. Komisija nenustatė, kad teisėja vilkino baudžiamosios bylos nagrinėjimą arba buvo šališka, tad skundas dėl teisėjos veiksmų buvo įvertintas kaip nepagrįstas.
Ignoravo apeliantą
O šį rugpjūtį TEDK teko nagrinėti nuteistojo Sergejaus Pankovo skundą, kuriuo jis apkaltino teisėją V. Švedienę apeliacinio skundo nagrinėjimo metu šių metų balandį nesiklausius jo advokatės ir nesigilinus į dėstomą apeliacinio skundo esmę.
S. Pankovas tvirtino, kad „teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, pusbalsiu kalbėjosi tarpusavyje ir nekreipė dėmesio – advokatė net buvo priversta nutraukti savo pasisakymą, nes buvo ignoruojama“.
Komisijai teisėja V. Švedienė tvirtino, jog apeliacinis procesas teismo posėdyje vyko įprasta tvarka, tik paaiškino, jog posėdis užsitęsė ir laukiantys kito posėdžio dalyviai nuolat darinėjo salės duris. Tačiau etikos sargai nesulaukė teisėjos paaiškinimo, kodėl ji, kaip kolegijos pranešėja, neužtikrino tinkamo posėdžio vedimo ir tvarkos.
Buvo išklausytas teismo posėdžio garso įrašas, kuris įrodė, kad S. Pankovo nurodyti teiginiai apie neetišką teisėjos elgesį – teisingi.
Taigi, teisėja V. Švedienė pažeidė Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 3 dalį: „pagarbiai išklausyti procese dalyvaujančius asmenis kaip to reikalauja įstatymas, dėmesingai reaguoti į jų prašymus ir siūlymus...“
Dabar jau Teisėjų garbės teismas spręs, ar skirti nuobaudą V. Švedienei.
Klaidos dėl krūvio
Spalio pradžioje TGT turėtų paskelbti sprendimą ir Trakų rajono apylinkės teismo teisėjo Ričardo Prašmunto drausmės byloje.
TEDK dar gegužės pradžioje išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismo pirmininko Vytauto Zeliankos teikimą, kuriame nurodoma, kad teisėjas R. Prašmuntas vienoje administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė nutarimą skirti pažeidėjui 500 Lt baudą, tačiau, vėliau gavęs informacijos apie netikslumus nutarime, toje pačioje byloje, po 3 mėnesių, priėmė naują, kito turinio nutarimą, tačiau nurodė pirmojo priėmimo datą ir paskyrė pažeidėjui subendrintą 2000 Lt baudą. Liteko sistemoje buvo ištrintas seno turinio nutarimas bei įkeltas naujas nutarimas.
Kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje šis teisėjas priimtu nutarimu skyrė pažeidėjui 3000 Lt baudą, neatimdamas teisės vairuoti transporto priemonę, tačiau po 2 dienų pakeitė savo priimto nutarimo esmę ir papildomai atėmė pažeidėjui teisę 3 metus vairuoti transporto priemonę.
(Vėliau Vilniaus apygardos teismas panaikino šią nutartį, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos negali būti taisomos keičiant nutarimo rezoliucinę dalį, nes tai gali būti padaryta tik nagrinėjant bylą apeliacine tvarka aukštesnės instancijos teismo).
Dar vienoje – baudžiamojoje byloje – teisėjas R. Prašmuntas nutartimi nutraukė privataus kaltinimo bylą, tačiau priimtos nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė šalių sutartų susitaikymo sąlygų ir taip užkirto kelią savalaikiam ir tinkamam vykdomojo rašto išdavimui. Nukentėjusiajam paprašius išduoti vykdomąjį raštą, teisėjas priėmė naują nutartį, kuria pataisė ankstesnės, prieš 2 dienas priimtos, nutarties rezoliucinę dalį, nurodydamas priteistos žalos dydį.
Bylų, kuriose teisėjas R. Prašmuntas privėlė klaidų, sąrašą būtų galima tęsti, nes, anot teismo pirmininko V. Zeliankos, Trakų rajono apylinkės teismo teisėjo darbinė veikla buvo tikrinama ir 2011, ir 2012 metais ir tų patikrinimų metu jo veikloje buvo nustatyti tam tikri darbo trūkumai.
Su pateiktais duomenimis susipažinusi TEDK nusprendė, kad R. Prašmuntas pažeidė vieną iš pagrindinių teisėjų elgesio principų – pareigingumą – savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai.
Teisėjas R. Prašmuntas sutiko su teikime išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodė, kad jos atsirado dėl didelio darbo krūvio. Teisėjas tvirtino, jog jis stengiasi neprasilenkti su teisėjų etikai keliamais reikalavimais.
TIK FAKTAI:
Pirmąjį šių metų pusmetį TEDK pasiekė 201 piliečių skundai dėl teisėjų elgesio – 188 buvo grąžinti juos parašiusiems asmenims, nes jie skundėsi teisėjų atliktais procesiniais veiksmais ir priimtais procesiniais sprendimais, kurių TEDK neturi teisės vertinti.
2 teisėjams buvo iškeltos drausmės bylos, 3 atvejais buvo apsiribota svarstymu.
Šių metų kovo pradžioje galutinai su teisėjo darbu atsisveikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Viktoras Dovidaitis – dėl taip vadinamų kabinetinių santykių. Prezidentė Dalia Grybauskaitė dekretą, kuriuo dėl teisėjo vardo pažeminimo V. Dovidaitis turi būti atleistas iš Vilniaus apygardos teisėjo pareigų pasirašė sausio 29 dieną. Prie dekreto prisegtame rašte TT buvo paaiškinta, kad tokį prezidentės sprendimą lėmė gauta informacija iš Generalinės prokuratūros ir, kad dėl V. Dovidaičio veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Rugsėjo pradžioje Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo už teisėjo vardo pažeminimą iš pareigų atleido Klaipėdos apygardos teismo teisėją Audrių Saulėną. Buvo nustatyta, kad teisėjas, būdamas asmeniškai pažįstamas ir palaikydamas draugiškus santykius su bankroto administratoriumi, nenusišalino nuo bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo ir taip pažeidė Konstituciją, Teismų įstatymą, proceso įstatymus ir Teisėjų etikos kodeksą.
Pernai TEDK iškėlė teisėjams 9 drausmės bylas, o 9 atvejais TEDK pripažino teisėjų padarytus pažeidimus mažareikšmiais ir apsiribojo teisėjų svarstymu posėdyje.
Prezidentės dekretu iš teisėjų pareigų už teisėjo vardo pažeminimą buvo atleisti du teisėjai: Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Almantas Lisauskas ir Vilniaus apydargos teismo teisėjas Ryšardas Skirtūnas.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
