Nuteistieji, uždaryti į įkalinimo įstaigas, labai išradingai paįvairina savo gyvenimą. Vieni jų rašo skundus į įvairias instancijas, kad retsykiais būtų pavežiojami į kitas suėmimo vietas ar teismus, antri – vaidina „tadus blindas“, siunčia prakeiksmus prokurorams ir teisėjams, kurie neva už grotų tupdo nekaltus žmones.
Grasino sudeginti
Tokie trys „tadai blindos“ – ukmergiškis Romas Mickevičius (27 m.), Pakruojo rajono gyventojas Mindaugas Šimkus (23 m.) ir iš Klaipėdos kilęs Tomas Gindulis (33 m.) – neseniai trypė kojomis, vaipėsi, svaidėsi keiksmažodžiais ir rodė nepadorius gestus uždaryti į narvą Kauno apygardos teismo salėje. Trijulė jau ne kartą teista už įvairius nusikaltimus. Šį kartą jie kaltinami grasinę sudeginti ir sužaloti Šakių rajono apylinkės teismo teisėją ir to paties rajono policijos komisariato tyrėją. Iš moterų jie reikalavo pervesti dideles sumas į jų nurodytas sąskaitas. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Mindaugas Sabaitis, kontroliavęs šią bylą ir perdavęs ją teismui, patvirtino, jog nuteistieji iš savo aukų reikalavo po 10 ir daugiau tūkstančių litų.
Grasinimo laiškus gavusios pareigūnės niekaip nesusijusios nei su grasintojais, nei su jų bičiuliais.
Nors vyrai pačiame jėgų žydėjime, tačiau iš įkalinimo įstaigų neišlenda. Jei tik kuris paleidžiamas, nenustygsta vietoje tol, kol neįkliūva už kokį nors nusikaltimą. Jų gyvenimo maršrutas: tardymo izoliatorius – teisiamųjų suolas –pataisos namai su trumpučiais sustojimais laisvėje.
„Akistatos“ šaltinių duomenimis, visi trys minėti nuteistieji – lėtesnio mąstymo, nelengvai bendraujantys, už grotų vadinami tiesiog silpnesniais. Norint išgyventi zonoje, būtina kaip nors pasižymėti, kad nebūtų galutinai „nurašyti“ stipresnių likimo draugų. Tuomet ir imasi gasdinimų ir grasinimų pareigūnams. Kai kurie įkalinimo įstaigų pareigūnai tokius grasintojus juokais vadina „baubais“.
Rašė krauju
Ukmergiškis R. Mickevičius teistas jau 13 kartų. Dažniausiai bausmes pelnė už vagystes, tačiau pastaruoju metu daugėja teistumų už bauginimus ir grasinimus susidoroti su jam nepatikusiais pareigūnais.
Pernai nuteistas už eilinį nusikaltimą, sėdėdamas už grotų ir laukdamas, kuo baigsis byla dėl kitų jo vagysčių, R. Mickevičius labai pasipiktino, kad tą bylą tirianti Kėdainių prokurorė nutarė ją nutraukti. Tuomet jis ir sėdo kurpti grasinančio laiško. Keiksmažodžiais paįvairintame laiške vyras tvirtino prokurorę išprievartausiąs, sužalosiąs ir gal net žiauriai nužudysiąs. Matyt, kad labiau įbaugintų, savo grasinimus jis surašė krauju, o laiško pabaigoje dar pareikalavo atsiųsti 500 litų. Priblokšta prokurorė kreipėsi į teismą.
Teisme kaltinamasis nei gynėsi, nei atgailavo. Tik paaiškino, jog supykęs ant prokurorės, kam šioji neįvertinusi jo padaryto nusikaltimo. Kupiškio rajono apylinkės teismas nutarė, jog grasinimai gali būti įvykdyti, ir prie bausmės, paskirtos už kitus nusikaltimus, pridėjo dar metus.
Per švelni bausmė
Grasinimais susidoroti su prokurorais R. Mickevičius pasišvaistė jau ne pirmą kartą.
2011 metų lapkritį vienas Kėdainių rajono prokuratūros prokuroras gavo laišką iš Marijampolės pataisos namų. Jame šiam prokurorui ir dar vienam jo kolegai buvo pagrasinta nupjauti galvas ir paleisti žarnas, išžudyti šeimos narius.
Laiško autorius – o tai buvo R. Mickevičius – nė nebandė slėpti savo autorystės. Negana to, jis aiškino esąs įsiutęs todėl, kad jam skirta... per švelni bausmė. Prokuroras, tyręs jo bylą, girdi, atsiuntęs raštą, jog dėl jo padarytų kitų nusikaltimų bylos nekels. Taigi, anot R. Mickevičiaus, abu Kėdainių prokurorai – vienas tyręs bylą, kitas palaikęs kaltinimą teisme – girdi, nesistengę, kad jis, kaltininkas, gautų didesnę bausmę.
Grasintoją teisė Anykščių rajono apylinkės teismas. Teisme prokurorai teigė, jog grasinimai buvo rimti, jiedu supratę, kad nužudyti juos ar jųdviejų šeimos narius gali pats nuteistasis ar jo pasiųsti laisvėje esantys draugai.
R. Mickevičius buvo nuteistas kalėti pusantrų metų. Subendrinus šią bausmę su ankstesne, paskirta už grotų praleisti 5 metus.
Dabar R. Mickevičius dar yra pareiškęs, jog Ukmergės rajono apylinkės teismo pastate rastas gyvsidabris – jo rankų darbas. Girdi, tai kerštas visiems teisėjams ir pareigūnams, kurie už grotų pasiuntė nekaltus žmones...
Suskaldė galvą
M. Šimkui dar tik 23 metai, o jis jau teistas 7 kartus. Nuo paauglystės maloniausias jo užsiėmimas – vogti, plėšikauti ir ką nors primušti. Ypač išgėrus. Mat išgėręs M. Šimkus tapdavo agresyvus ir yra „uždirbęs“ baudžiamąją bylą, kai ne tik išplūdo jį sulaikančius policininkus, bet dar ir paleido į darbą kumščius.
2011 metų gruodžio 24-ąją, nusipirkęs butelį pigiausio šampano, M. Šimkus atpėdino išgerti į vieną Pakruojo landynę, kurioje keturi vietiniai girtuoklėliai prie žvakės šventė Kūčias. Pasigėręs M. Šimkus ėmė kabinėtis prie tądien pinigų neturėjusio landynės šeimininko bedarbio Raimondo A. (59 m.) – prigrasino daugiau nebandyti gerti alaus. Na, kad jau to alaus negalima, tai Raimondas A. nuo stalo pasiėmė cigaretę ir užsirūkė. Tuomet gavo keletą skambių antausių nuo cigarečių savininko. O M. Šimkui to tik tereikėjo, nes įniršis liejosi per kraštus. Jis puolė spardyti Raimundą A. taip, kad pastarajam lūžo šonkauliai. Negana to, iš kito sugėrovo kuprinės išsitraukęs plaktuką suskaldė aukai galvą.
Baigęs egzekuciją siaubūnas leisgyvį vyrą išvilko į lauką ant gruodo ir paliko. Savo sugėrovams paaiškino, girdi, tuoj šis atsigausiąs ir atsikelsiąs. Bet Raimondas A. nebeatsikėlė.
Vėliau ekspertai suskaičiavo 12 smūgių, vyras mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis.
Šiaulių apygardos teismas žudiką nuteisė kalėti 11 metų.
Tačiau pakruojietis su jam paskirta bausme nesutiko ir suraitė skundą Apeliaciniam teismui. Girdi, teismas visapusiškai neišnagrinėjo bylos ir jį už nužudymą nuteisė nepagrįstai, todėl prašė sumažinti jam paskirtą 11-os metų laisvės atėmimo bausmę arba grąžinti bylą tyrimui papildyti. Tačiau šių metų kovą Apeliacinis teismas M. Šimkaus skundą atmetė ir paliko galioti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį.
Verta pridurti, kad teismo posėdžiuose M. Šimkus elgėsi agresyviai: iš pykčio tiesiog netilpo savame kailyje, keikėsi ir net bandė įspirti jį fotogravusiems žurnalistams.
Turto prievartautojas
Iš trijų „baubų“ tituluočiausias T. Gindulis – jis teistas 14 kartų, pripažintas recidyvistu. Paskutinius 4 kartus – teistas už turto prievartavimą.
Pernai Vilkaviškio rajono apylinkės teismas už turto prievartavimą T. Gindulį pasiuntė už grotų 3 metams, tačiau vyras laisvę pamatys tik po 16 (o po paskutinio grasinimo, ko gero, ir dar vėliau) metų, nes Šiaulių apylinkės teismas jam jau buvo atseikėjęs 13 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
O bausmes paskutiniais metais T. Gindulis „rinkosi“ vis siųsdamas kam nors grasinamus laiškus. 2011 metais jam užkliuvo Kretingos apylinkės prokuroras Gediminas B. „Jei nepervesi į mano sąskaitą pinigų, degsi kaip fakelas. Degs tavo butas, mašina arba tave sumuš“, – pareiškė savo laiške prokurorui T. Gintulis. Akiplėša net nebandė slėpti savo tapatybės, jis nurodė savo vardą, pavardę, asmens kodą ir sąskaitos numerį, į kurią prokuroras privalėjo pervesti pinigus. Turto prievartautojas nenurodė, kokią sumą prokuroras turėtų sumokėti, kad būtų paliktas ramybėje. Laiške buvo nurodytas tik 20 dienų terminas, per kurį grasintojas turėtų gauti pinigus.
Vėliau teisme T. Gindulis tvirtino, jog, girdi, tokį laišką jam liepęs parašyti kitas kalinys, tačiau nepasakė kas konkrečiai. Jis aiškino, jog besigydydamas Laisvės vietų atėmimo ligoninėje, gavęs „užsakymą“, o jo nevykdyti negalėjęs. Negali, girdi, pasakyti, ir kas užsakovas, nes nori „ramiai gyventi zonoje“. Grasintojas taip pat prisipažino gavęs ir atlygį už tai: maždaug už 2000 litų narkotikų, kuriuos vėliau pardavinėjo įkalinimo įstaigoje.
Grasino susprogdinti
Pernai balandį T. Gindulis dar pasiilgino bausmės laiką. Kol po teismus vežiojamas buvo „apsistojęs“ Šiaulių tardymo izoliatoriuje, vyriškis nutarė... susprogdinti Kauno apygardos teismą ir nureketuoti jo pirmininką. Drąsiai suraitė laišką, kuriame Kauno apygardos pirmininkui išdėstė savo tikslus: susprogdins teismo pastatą su visais jame esančiais žmonėmis, jei šis į jo sąskaitą per 20 dienų neperves 5000 litų. Laiške buvo nurodytas ir sąskaitos numeris, ir pavardė, ir asmens kodas.
Taigi, pareigūnams nereikėjo vargti ieškant „baubo“. Atvesdintas į Šiaulių apylinkės teismą T. Gindulis aiškino, girdi, jis nė nesitikėjęs, jog pinigai bus pervesti ir sprogdinti nieko neketinęs, tik tenorėjęs pakliūti į Alytaus pataisos namus.
Tą kartą už turto prievartavimą ir grasinimą sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu „baubui“ buvo pridėti dar dveji metai ir dešimt mėnesių nelaisvės.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ