Nijolė Petrošiūtė VL žurnalistė
Pasirodo, ne tik kai kurie politikai nuteisiami už gerus darbus. Kartais tokia dalia ištinka ir žemesnės „kastos“ piliečius: jie būna nuteisiami net ne už darbus, o už gerus ketinimus. Būtent taip nutiko kėdainiečiui Rolandui Samaičiui.
Norėjo paskubinti
Jau įsiteisėjo Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo skirta bausmė Kėdainių miesto P.Lukšio gatvės antrojo namo bendrijos pirmininkui Rolandui Samaičiui. Pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies nuostatas už dokumentų klastojimą jam galima buvo skirti areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų, tačiau buvo nubaustas 3 250 litų bauda. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad teisiamasis pripažįsta kaltę, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. S.Samaitis teisme dievagojosi, kad jis nusikaltimą padarė iš pačių geriausių paskatų: norėjo kuo greičiau įkurti namo bendriją ir neva užsiimti namo tvarkymo reikalais, tačiau žmonės buvo vangūs, juos būdavo sunku sukviesti į susirinkimą, todėl jis suklastojo butų savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolą ir dalyvių asmens duomenis bei parašus. Kai tai padarė, žiūri, jog ir giliau reikia į balą bristi: teko suklastoti neva balsų skaičiavimo komisijos protokolą, bendrijos steigimo sutartį.
Ko vertos būtų klastotės, jei jų nepatvirtintų notaras: tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R.Samaitis su suklastotais parašais atskubėjo į Kėdainių rajono 1-ąjį notarų biurą, o kai čia dokumentai buvo patvirtinti, tiesiu taikymu šovė į Registrų centro Kauno filialo Kėdainių skyrių. Trumpai kalbant, dokumentai turi būti juridiškai tvarkingi, kad ir kas ką sakytų ar manytų. Na ir kas, kad P.Lukšio gatvės 2-ojo namo gyventojai ničnieko nežinojo apie steigiamą ar įsteigtą bendriją: juridiškai tokia bendrija atsirado, ji turėjo savo pirmininką, suprantama, R.Samaitį, jo žmona tapo buhaltere. Suprantama, ne už dyką. Save pirmininku išrinkęs R.Samaitis ir pirmininko statuso vertą atlyginimą pasiskyrė, ir savo žmonos buhalterės nenuskriaudė.
Pasirašė ir mirusieji, ir išvykusieji
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus namo gyventojų pareiškimą apie tai, kad jų name veikia kažkokia bendrija, renkami pinigai, o jokio steigiamojo susirinkimo nebuvo, niekas neklausė gyventojų nuomonės, neprašė pasirašyti. Atliekant tyrimą nustatyta, kad gyventojai šitaip teigdami tikrai neprasimano. Tik labai mažai namo gyventojų (iš 198) kažką buvo girdėję. Pagal įstatymą kad būtų įkurta namo bendrija reikėjo 100 butų savininkų. Tiek jų, kaip neva dalyvavusių steigiamajame susirinkime, ir nurodė R.Samaitis. Deja, nustatyta, kad per 80 parašų suklastota. R.Samaitis ne tik suklastojo gyventojų parašus, bet ir sugalvojo jų asmens kodus. Teisme daugelis namo savininkų aiškino, kad jie tik iš policijos sužinojo ir apie įsteigtą namo bendriją, ir apie suklastotus parašus. 103-iojo buto gyventojas Giedrius Liužinas teisme sakė, kad jis pats nepasirašinėjo ir jokiuose susirinkimuose nedalyvavo, o apie pasirašymą gali pasakyti tik tiek, kad ir asmens kodas – ne jo, ir parašas kažkieno. Tą patį liudijo ir Vaida Urbonienė iš 107-o buto, ir Elona Semaškienė iš 119-o... Kiti, kaip antai Vytautas Jačionis iš 116-o buto, apie įsteigtą bendriją sužinojo tik tada, kai buvo renkami parašai dėl namo renovacijos. Renovacijai jis pritarė ir pasirašė, bet apie jokius bendrijos steigimus nieko negirdėjo ir niekur nesirašė. Renata Bartkevičienė apie bendriją sužinojo tik iš pranešimo apie mokesčius. Denis Paplovskis tuo metu buvo Šiaurės Airijoje, Gintaras Simanavičius – Jungtinėje Karalystėje, Rokas Čiapas – Vokietijoje, Rožė Liniuotė – Anglijoje, Rasa Griciūtė – Švedijoje ir t. t. 2-o ir 323-io butų savininkai sėdėjo kalėjime... Į bendriją „panoro“ ir visas būrys mirusiųjų: Elena Gutauskienė, Janė Indriliūnienė, Violeta Žučkina...
Pats save išrinko
Vytautas Jončaitis, 518-o buto savininkas, teisme liudijo, kad jį bene labiausiai papiktino tai, jog R.Samaitis ne tik suklastojęs dokumentus įkūrė bendriją, bet ir pats save išrinko pirmininku, pasiskyrė atlyginimą. Buhaltere įdarbino žmoną ir daugiau – jokios kontrolės, jokios revizinės komisijos.
Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio ir 54 straipsnio nuostatomis ir siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, teisingumo principą bei tai, kad bausmės tikslas – ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir paveikti jį taip, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, nenusikalstų, paskyrė švelniausią bausmę – 3 250 litų dydžio baudą.
