Prieš 25 metus, spalio mėnesį, visą Lietuvą sukrėtė tragiškas įvykis. 1993 metų spalio 12 dienos rytą vieną laikraščio „Respublika“ leidėjų ir žurnalistų, Vitą Lingį, pakirto samdomo žudiko kulka.
Ši žiauri žmogžudystė tapo įvykiu, privertusiu teisėsaugininkus ryžtingai ginti tuomet dar jaunos nepriklausomos Lietuvos valstybės pamatus. Iškilo grėsmė ne tik žmonių gyvybėms, bet ir teisinės sistemos ateičiai, demokratijai bei žodžio laisvei. Po visą Lietuvą sukrėtusios žmogžudystės valstybė tiesiog privalėjo imtis griežtų veiksmų. Visa tai aprašoma kriminalinių naujienų laikraštyje „Akistata“.
Įvardinta „Vilniaus brigada“
Vitas Lingys buvo nužudytas prie savo namų - Fabijoniškių mikrorajono pakraštyje, prie automobilio, kuriuo ketino važiuoti į darbą. Šauta buvo iš visai arti: du kartus į pakaušį, trečią kartą - į nugarą. Jau devintą valandą šalies sostinėje prasidėjo policijos operacija „Voratinklis“, blokuoti visi keliai, vedantys iš miesto. Tą pačią dieną tuometinis generalinis prokuroras Artūras Paulauskas pasirašė nutarimą, pagal kurį speciali operatyvinė grupė, dešimtys pareigūnų ėmėsi tirti šį kraupų nusikaltimą.
„Asmeniškai pradėjau šią bylą kontroliuoti, nes man, generaliniam šalies prokurorui, tuo metu reikėjo išsaugoti valstybės saugumą“, - praėjus daug metų po kraupaus įvykio sakė A. Paulauskas. Anot jo, jau pirmomis savaitėmis po žmogžudystės pradėjo aiškėti, kad žurnalisto nužudymo kaltininkai gali būti tuo metu Vilnių kontroliuoti siekusi nusikalstama grupuotė.
Dar anksčiau už prokurorą „Vilniaus brigadą“ įvardijo „Respublika“. „Vito Lingio nužudymas - mafijos ir korumpuotų politikų bandymas nutildyti spaudą“, - laikraščio žurnalistai neišsigando visai Lietuvai paskelbti aiškiai suformuluotą poziciją. Viešai informuota, kad V. Lingys kuravo Teisėtvarkos skyriaus darbą ir kad dauguma „Respublikos“ rašinių apie mafiją buvo jo organizuoti. Neradusi kito būdo nutildyti žurnalistą, „Vilniaus brigada“ pasirinko kulką.
Operatyviniai veiksmai
V. Lingio organizuotame straipsnių cikle apie mafiją buvo užkabinti ne tik nusikalstamų grupuočių, bet ir verslo bei politikos sluoksnių atstovai. Lietuvos policijos apginklavimo skandale, kurį tuo metu aprašinėjo žurnalistai, mirgėjo Belgijos firmos „M&S International NV“ pavadinimas, jos atstovo Aleksandro Aizenštato, buvusio šios firmos atstovybės Lietuvoje vadovo Juozo Gudaičio, Izraelio verslininko Dovydo Kaplano pavardės. Ne kartą buvo minimas ir vadinamasis „Vilniaus brigados“ įkūrėjas Borisas Dekanidzė. Informaciją apie skandalą V. Lingiui teikė buvęs Vidaus reikalų ministerijos Kontržvalgybos valdybos viršininkas Henrikas Margenis.
Per dvi savaites po žmogžudystės teisėsaugos pareigūnai atliko kratas H. Margenio, D. Kaplano ir kitų veikėjų butuose, rado nemažai juos sudominusių dokumentų, atskleidusių daug įdomių faktų policijos apginklavimo istorijoje. Per kratas D. Kaplano bute buvo rasti dokumentai, kuriuose nurodytos visai kitokios sumos nei oficialiuose ministerijos ginklų pirkimo važtaraščiuose. Šio ginklų pirkimo metu dingo daugiau kaip 100 000 JAV dolerių, kuriuos valstybė buvo skyrusi ginklams įsigyti. Vilniaus prokuratūra nedelsdama ėmėsi tirti šią istoriją.
„Bylos tyrimo operatyvumui ypač padėjo tai, kad policija palaikė tvirtus ryšius su Organizuotų nusikaltimų tyrimų skyriumi“, - sakė A.Paulauskas. 1993 metais generalinis prokuroras savo įsakymu patvirtino Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir Kovos su korupcija skyrių sukūrimą. A. Paulauskas ir dabar mano, kad šis sprendimas buvo vienas iš svarbesnių žingsnių, padėjusių rimtus pamatus kovai su organizuotu nusikalstamumu ir galų gale lėmusių „Vilniaus brigados“ eliminavimą.
Įtariamieji sulaikomi
Žmogžudystės organizavimu įtartas Vilniaus nusikalstamo pasaulio autoritetas B. Dekanidzė tuo metu ilsėjosi Latvijos sostinėje Rygoje. Sankciją suimti nusikaltėlį generalinis prokuroras davė iš karto, vos tik tiriant įvykį pradėjo galutinai aiškėti žmogžudystės aplinkybės.
„Pamenu, kaip tuo metu nenorėjome informuoti visuomenės, nes visi nusikaltimo organizatoriai ir vykdytojai dar buvo laisvėje“, - teigė A. Paulauskas. Anot jo, atvejis, kai nusikaltėlį teisėsaugos pareigūnai suėmė Latvijos teritorijoje, buvo pirmasis Lietuvos istorijoje. „Vėliau teko susilaukti ir kritikos, ir skundų, tačiau tada reikėjo veikti ryžtingai“, - prisimenė A. Paulauskas.
Operatyvių veiksmų dėka buvo sulaikyti ir kiti prie žurnalisto nužudymo prisidėję asmenys - I. Achremovas, V. Slavickis ir B. Bobičenka. Po šių svarbių sulaikymų ginti B. Dekanidzės stojo žymus verslininkas, jo tėvas Georgijus Dekanidzė, pasitelkęs stiprią advokatų komandą. Gruodžio mėnesį pasklidus gandams, kad nusikaltimo organizatoriams ir vykdytojams bus pareikštas oficialus kaltinimas, buvo bandyta išlaisvinti B. Dekanidzę iš kalėjimo. Už tai vyriausiajam Vilniaus prokurorui buvo siūloma tūkstančiai dolerių.
„Vilniaus brigada“ plėšė ir žudė
Pirmąją šio žymaus teismo proceso dieną policija nuo pat ankstyvo ryto užtvėrė prieigas prie Aukščiausiojo Teismo pastato. Nuo pastato buvo nugabenti ten stovėję automobiliai, salėje buvo susirūpinta ypatingu saugumu - įrengtos tvorelės, kiekvienas į salę patenkantis asmuo privalėjo pateikti Aukščiausiojo Teismo pirmininko išduotą leidimą ir būdavo patikrinamas, ar neturi ginklų bei kitų draudžiamų įsinešti daiktų. Pagrindinio teisiamojo B. Dekanidzės tėvas G. Dekanidzė ir jo žmona Tamara buvo tiesiog išprašyti iš teismo rūmų.
Teismo salėje į du geležinius narvus susodintų nusikaltėlių ginti stojo garsiausi Lietuvos advokatai, tarp jų - J. Sviderskis, K. Stasiulis ir Č. Derameris. Priešingoje barikadų pusėje įsitvirtino aukščiausią rangą turintys valstybės teisėsaugos pareigūnai ir asmeniškai bylos tyrimui vadovavęs valstybės kaltintojas Lietuvos generalinis prokuroras A. Paulauskas.
„Tokio aukšto lygio teismo proceso Lietuvoje dar nebuvo. Bręstanti valstybė pirmą kartą išdrįso duoti rimtą atkirtį organizuotam nusikalstamumui ir suteikė progą patikėti, kad laisvo žmogaus teisės laisvoje valstybėje privalo būti apgintos“, - prisimindamas šį itin sudėtingą teismo procesą sakė A. Paulauskas.
Operatyvininkų surinktų duomenų jau pakako generaliniam prokurorui pareikšti kaltinimus „Vilniaus brigados“ nariams dėl minėtos grupuotės nusikalstamos veiklos. Teisme apklaustų liudytojų parodymai buvo nukreipti prieš "Vilniaus brigados" vadeivas B. Dekanidzę ir I. Tiomkiną. Liudytojai teigė, kad „Vilniaus brigada“ norėjo atimti iš Lietuvos ir Vokietijos įmonės „Baltimpo“ prezidento Semiodo Dielniko automobilių verslą. B. Dekanidzė reikalavęs, kad S. Dielnikas perduotų jo žmonėms visą verslą arba sumokėtų 50 000 JAV dolerių. Vienas iš liudytojų, Z. Mackevičius, su V. Slavickiu buvo susitikęs su B. Dekanidze ir prašė pastarojo palikti ramybėje S. Dielniką, tačiau „Vilniaus brigados“ bosas įsakęs verslininką nužudyti.
Pasak A. Paulausko, daugelis byloje išaiškėjusių faktų demaskavo sudėtingą „Vilniaus brigados“ struktūrą ir ištraukė į dienos šviesą nusikaltimų organizatorius. „Teismo metu atsiskleidė ištisa nusikaltimų virtinė, pasibaigusi žurnalisto nužudymu“, - teigė A. Paulauskas. Visą Lietuvą šokiravo šiurpių nusikaltimų detalės ir su nusikaltimais susijusių garsių žmonių pavardės.
Teismui - svarbūs dokumentai
Įsibėgėjus teismo procesui, A. Paulauskas teisėjams pateikė pluoštą dokumentų, liudijančių apie „Vilniaus brigados“ egzistavimą. Dokumentai buvo gauti iš Vidaus reikalų ministerijos bei Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro. Atskirą pažymą apie „Vilniaus brigados“ egzistavimą prie bylos prisegė ir buvęs Krašto apsaugos ministras A. Butkevičius. Eksministras teisme pasakojo, kad pažymoje panaudota visa informacija, gauta iš Žvalgybos ir kontržvalgybos departamento, specialiųjų tarnybų ir KAM informatorių pranešimai. Nors V. Lingio žudikai teisme ir bandė įtikinėti apie „brigadą“ žiną tik iš kalbų, pateikti dokumentai aiškiai įrodė, kad „Vilniaus brigada“ - ne kažkokia mistinė organizacija, o reali, turinti ryšius ir struktūrinius padalinius nusikaltėlių gauja.
Tris šūvius į žurnalisto nugarą ir galvą paleidęs žudikas I. Achremovas teisme aiškiai išdėstė V. Lingio nužudymo aplinkybes. 1993 metų spalio 3-iąją, likus vos savaitei iki V. Lingio mirties, I. Achremovas buvo Latvijos mieste Jūrmaloje, kur susitiko su B. Dekanidze. I. Achremovui B. Dekanidzė pasakė: „Turėsite padaryti „šlapią“ reikalą (žargonu - žmogžudytę), antraip patys prarasite gyvenimą“. Tada viloje žudikui buvo parodytos dvi nuotraukos ir duotas popieriaus lapelis, kuriame buvo užrašytas adresas, mašinos modelis, spalva ir valstybinis numeris. I. Achremovui buvo praneštas netgi tikslus laikas - 8 valandos 30 minučių, kuomet V. Lingys paprastai išeidavo į lauką pavedžioti šuns. Nusikaltimui įvykdyti buvo duotas dešimties dienų terminas.
