Apie situaciją ir pokyčius mūsų švietimo įstaigose, TV3 žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Reitingų” vyriausiuoju redaktoriumi Gintaru Sarafinu.
Tyrimai rodo, kad pagal švietimo rezultatus pirmą kartą Vilnių aplenkė Kaunas. Kodėl taip nutiko ir ką tai liudija?
Mokinių rezultatai tai atskleidžia. Matome, kad kauniečiai geriau išmoksta lietuvių kalbos, informatikos, chemijos, geografijos ir jie daugiau olimpiadininkų parengę. Tai lemia miesto pasirinkta taktika ir miesto vadovybės elgesys, švietimo skyriaus elgesys. Tiesą sakant, ne vien Kaunas palipėjo aukštyn. Matosi, kad ir Marijampolė stipriai ūgtelėjo aukštyn, ir Pasvalio rajonas, ir Druskininkai.
Tai yra savivaldybės, kurios tiesiog tam skiria daugiau dėmesio, nes matosi, jog vieni merai daugiau dėmesio skiria mokyklų langams, kiti – stogams, treti – mokytojams, o ketvirti tiesiog kreipia dėmesį į vaikų pasiekimus ir galvoja apie jų ateitį.
Pernai kilo skandalas švietimo ministerijai atsisakius teikti duomenis apie mokinių rezultatus. Kuo tas skandalas baigėsi?
Buvę valdantieji išsivaikščiojo, bet informacijos nepadaugėjo. Skaidrumo ir viešumo švietime yra gerokai mažiau, negu buvo prieš 8–10 metų. Mes radome išeičių, kaip apeiti šituos draudimus.
Bet šeimoms informacijos yra sumažėję kartais. Ir jeigu jie nori pamatyti atskirų mokyklų duomenis, pavyzdžiui, pradinių mokyklų, progimnazijų, tai apie akademinius jų rezultatus yra absoliutūs nuliai. Jeigu nori sužinoti, kaip jaučiasi vaikai, mokytojai, ką apie mokyklas mano tėvai – tokių duomenų nėra. Nors tai nereiškia, kad to niekada nebuvo. Buvo ir 2016–2017 metais, tiesiog viskas yra užgniaužta siekiant rodyti pagrąžintą tikrovę.
Bet kas tai lemia?
Tiesiog matosi, kad švietime yra pernelyg daug blogų naujienų, tad bandoma tai paslėpti ribojant duomenis ir informaciją. Manoma, kad jeigu žmonės nežinos, kokia reali padėtis yra pradinėse mokyklose, progimnazijose ir gimnazijose, jie kažkaip savaime ims gražiau manyti ir įsivaizduoti, kad mūsų švietimas yra klestintis Europos kontekste.
Bet tai, kad ši problema nesprendžiama, ką tai liudija?
Tėvai nerealiai imasi iniciatyvos. Matome, kad jau antrus metus stojamieji į atrankines mokyklas yra penki į vieną vietą, tai įsivaizduokit, kaip tėvai stengiasi, kaip rūpinasi, kaip jie ieško geros mokyklos. Tiesiog gerų mokyklų yra per mažai. Ką tėvai daro tada? Samdo korepetitorius, tai kainuoja, bet jie ieško išeičių. Jie mato, kad valstybė yra paleidusi švietimą pasroviui, tai kiekvienas gelbėjasi kaip išmano.
Tai čia tik noras pagrąžinti tikrovę ar ir kažkieno noras pasipinigauti?
Taip, pinigai čia irgi ne paskutinėje vietoje. Tiesiog švietime visada tas pinigų įsisavinimo kriterijus yra vienas svarbiausių, dėl to tai yra mūsų nelaimė, kad daugybė reformų yra daromos vien tam, kad pavyktų įsisavinti Europos Sąjungos lėšas.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.







































































































































































































































































