Lietuvos žmonės sukrėtė dar viena gąsdinanti žinia - kai nedarbas didėja, vaistai ir pragyvenimas brangsta, o atlyginimai mažėja, pavojinga bus net susirgti, nes gali tekti mokėti už apsilankymą poliklinikoje, gulėjimą ligoninėje ar recepto išrašymą.
Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo pateiktas pasiūlymas, kad šalies gydymo įstaigose būtų renkami papildomi mokesčiai - apsilankymo pas gydytoją, vadinamasis lovos ir recepto mokestis, rašo „Respublika“.
Teigiama, kad tokie mokesčiai drausmintų pacientus ir padėtų išgyvendinti korupciją - būtų oficialiai įteisintos priemokos, šiuo metu sumokamos gydytojui į kišenę.
Siūlyta, kad papildomas mokestis už apsilankymą poliklinikoje ar recepto išrašymą būtų nuo 1 iki 7 litų. Tačiau tai neturėtų paliesti nei pensininkų, nei socialiai remtinų asmenų.
Teigiama, kad panašūs mokesčiai jau egzistuoja daugelyje Europos Sąjungos šalių. Apie galimybę rinkti papildomus mokesčius ne kartą užsiminė gydytojų sąjungos, tarptautinės organizacijos.
Siūlymas – iš nevilties
„Respublikos“ žiniomis, mintis Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje iškelti klausimą dėl naujų mokesčių įvedimo kilo Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai.
Pasak šios sąjungos prezidento Stasio Gendvilio, jeigu Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas augtų kaip keletą pastarųjų metų, sveikatos priežiūros įstaigų finansavimas būtų adekvatus, apie šiuos mokesčius nebūtų kilę net kalbos. Tačiau dabar sveikatos priežiūros įstaigų, ypač - ligoninių, biudžetas mažėja: šiais metais net 2,5 proc. Tokiomis sąlygomis ligoninėms sunku ne tik išgyventi, atlyginimus mokėti, o ką kalbėti apie paslaugų kokybės gerinimą. Oficialiai pripažinta, kad dabar PSDF lėšomis dengiama tik apie 70 proc. paslaugos kainos.
„Jeigu biudžete nebus pakankamai lėšų, norint išlaikyti tam tikrą paslaugų kokybės lygį turi būti iš kažkur gaunama papildomų pajamų, - sakė S. Gendvilis. - Tad reikia arba greičiau spręsti klausimą dėl papildomo savanoriškojo sveikatos draudimo, arba įvesti apsilankymo mokestį, kad bent simboliškai prisidėtų tie, kurie gauna paslaugas“.
Jeigu tokius mokesčius bus nuspręsta įvesti, S. Gendvilio nuomone, jie turėtų būti diferencijuojami pagal atskiras žmonių kategorijas. Mokėti nereikėtų, jei suteikiama būtinoji pagalba, taip pat pensininkams, neįgaliesiems, socialiai remtiniems žmonėms. „Manau, kalbame apie tą žmonių kategoriją, kurie gali tą simbolinį mokestį susimokėti“, - sakė jis.
„Jeigu būtų galimybė PSDF biudžetą suformuoti taip, kad būtų apmokamos realios paslaugų kainos, būtų idealu - jokių priemokų nereikėtų. Didžiausia problema ta, kad ir valdžios galimybės ribotos“, - sakė D. Gendvilis. Jis pabrėžė, kad tai būtų kraštutinė sunkmečiu taikoma priemonė.
Pacientų niekas neklausė
Pacientų organizacijas papiktino politikų ir gydymo įstaigų vadovų užmojai užkrauti papildomas rinkliavas - juk ką tik buvo įvestas naujas sveikatos draudimo mokestis!
„Pikčiausia, kad tokios idėjos Seimo Sveikatos reikalų komitete svarstomos tik suinteresuotų organizacijų - Gydytojų ir Gydytojų vadovų sąjungų, Sveikatos apsaugos ministerijos. Nė vieno pacientų organizacijų atstovo nepakvietė. Aišku, kad būtume prieš, tad ramiai susėdo spręsti vieni“, - „Respublikai“ sakė Lietuvos pacientų organizacijų asociacijos prezidentė Vida Augustinienė.
Pasak jos, lėtinėmis ligomis sergantieji turi nuolat lankytis pas gydytoją receptų, ir vartoja ne vienus, o 5-6, kartais ir daugiau pavadinimų vaistų. Įvedus naują tvarką jiems tektų mokėti už kiekvieną receptą ir dar už tai, kad peržengė poliklinikos slenkstį. Einama prie to, kad neturintieji pinigų susimokėti už lovadienį negalės gydytis ligoninėje.
„O žmogeliui iš kaimo, kuris sukrapštė paskutinius centus autobuso bilietui, kad atvažiuotų pas gydytoją, beliks važiuoti atgal namo numirti“, - neslėpė pasipiktinimo V. Augustinienė.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė teigė nemananti, kad iki tokių papildomų mokesčių iš tiesų bus prieita.
„Jeigu būtume turtinga šalis, tie keli litai gal ir nesudarytų didelių problemų, - sakė ji. - Bet mes tikrai netylėsime, jei iš tiesų bus bandoma plėšti papildomus mokesčius iš ligonių, neįgaliųjų, pensininkų. Dirbantieji taip pat moka nemažą sveikatos draudimo mokestį, todėl nesuprantama, kodėl reikia mokėti dar kartą“.
Laukiamo efekto nebus
Šalies gydytojus, mokslininkus ir vadybos specialistus vienijančios Lietuvos sveikatos apsaugos vadybos draugijos prezidento Arvydo Skorupsko nuomone, planuojamas vizitų pas medikus, receptų ir lovadienių apmokestinimas laukiamo efekto neduos, tik dar labiau supriešins gydytojus su pacientais. Tie keli litai ištirps, nes jiems administruoti reikės išleisti dar daugiau.
Pasak jo, niekuo nepagrįstas ir papildomų mokėjimų įteisinimo šalininkų argumentas, kad šie padės išgyvendinti gydymo įstaigose korupciją ir nelegalius mokėjimus. „Jokio ryšio su kyšiais tie papildomi mokėjimai neturi, - pabrėžė specialistas. - Nelegalūs mokėjimai atsiranda dėl blogo paslaugų prieinamumo. Lietuvoje visi žino, kad vokelis greičiau atveria ne tik gydytojo, bet ir valdininko duris. Taip pat tai priklauso ir nuo visuomenės tolerancijos kyšininkavimui, o ji pas mus gana didelė“.
Briedis girioje
Remiantis Statistikos departamento atliktu namų ūkių biudžetų 1996-2006 m. tyrimu, Lietuvos gyventojų privačios išlaidos sveikatos priežiūrai nuo 1996 m. išaugo daugiau nei 3 kartus ir 2006 m. sudarė 1 mlrd. 328 mln. litų.
Kol kas nėra aišku, kokio dydžio turėtų būti papildomi mokėjimai. Diskusijose minėti skaičiai nuo 1 iki 15 litų. Atsižvelgiant į metinį apsilankymų skaičių poliklinikose, hospitalizuotų pacientų kiekį ligoninėse ir vidutinę gydymosi ligoninėje trukmę, papildoma injekcija sveikatos biudžetui galėtų būti gana didelė.
Pavyzdžiui, jei kiekvienas vizitas į polikliniką būtų apmokestintas 5 litais, per metus susidarytų daugiau nei 115 mln. litų papildomų lėšų. Jei kiekviena ligoninėje praleista diena papildomai kainuotų pacientui 10 litų, žmonių pinigai papildytų gydymo įstaigų kasas apie 80 mln. litų.
Tačiau politikai tvirtina, kad neįgaliesiems, pensininkams ir socialiai remtiniems asmenims mokėti nereikės, o pagrindiniai poliklinikų ir ligoninių pacientai yra žmonės per 60 m. ir vaikai iki 5 m. Todėl apetitą gydymo įstaigų vadovams keliantys papildomi mokėjimai gali pavirsti į menką naudą tenešantį biznelį.
Komentaras
Algis Čaplikas
Sveikatos apsaugos ministras
Nėra čia ką komentuoti. Nėra jokių mokesčių, nėra jokio projekto – yra diskusija, kuri kilo Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.
Idėja nėra nauja, ji buvo svarstyta ir kaip savanoriškojo papildomo sveikatos draudimo koncepcijos dalis, tokia nuostata yra įrašyta ir Vyriausybės programoje. Mes matome šio pasiūlymo pliusų ir minusų.
Tačiau kol kas tikrai neketiname to daryti ir neskubėsime to daryti. Tiesą sakant, neketinome net diskutuoti apie tai, tiesiog atsirado toks pasiūlymas ir kilo diskusija. Gerai, diskutuokime. Tačiau jeigu net patys gydytojai abejoja, ar tai yra tikslinga, mes tikrai nebūsime tie, kurie per jėgą tai darys. Susitiksime su gydytojų, pacientų organizacijomis, įvertinsime pliusus ir minusius. Reikia diskutuoti, negalima tokių dalykų daryti nepasitarus su visuomene. Tarsimės, diskutuosime, žiūrėsime.
Reikia priimti racionalius ir protingus sprendimus.
Aida Valinskienė, Alia Zinkuvienė
