Tikėtina, kad jų perduota informacija gali padaryti rimtą žalą, o tai pabrėžia ilgalaikę žvalgybos problemą: priešiškose šalyse gimę asmenys yra ypač pažeidžiami tų valstybių arba jų sąjungininkių verbavimui, rašo „Foreign Policy“.
42-ejų Peymanas Kia buvo švediškos sėkmės istorijos pavyzdys. P. Kia su savo šeima pabėgo iš Irano ir į Švediją atvyko 9-ajame dešimtmetyje. 1994 m. jis gavo Švedijos pilietybę (kaip ir jo jaunesnysis brolis Payamas Kia). Upsalos universitete jis įgijo bakalauro, o vėliau ir magistro laipsnį ir įsidarbino tyrimus vykdančiu pareigūnu Švedijos muitinėje.
Vos po kelių mėnesių jį pasamdė Švedijos saugumo tarnyba (SÄPO), kuri, be kita ko, yra atsakinga už kontržvalgybą. Po trijų su puse metų šioje institucijoje, 2011 m. vasarį, P. Kia prisijungė prie Švedijos MUST karinės žvalgybos tarnybos, kuri vykdo ir užsienio žvalgybą. Švedijos žiniasklaida praneša, kad dirbdamas MUST, Peymanas Kia, tikėtina, tapo ir KSI – agentūros vidinio rato – nariu.
Tačiau netrukus po atėjimo į MUST, vyresnysis Kia pradėjo perdavinėti informaciją GRU – Rusijos karinės žvalgybos agentūrai. Tai jis darė visą savo tarnybos MUST laiką ir tai tęsė pradėjęs eiti naujas pareigas SÄPO, o vėliau ir dirbdamas vyriausiuoju saugumo pareigūnu Švedijos maisto agentūroje, kur jis įsidarbino 2015 m. gruodžio mėnesį. Panašu, kad po kurio laiko dirbti rusams jis įkalbino ir jaunesnįjį brolį Payamą, kuris yra kaltinamas padėjęs savo broliui perduoti informaciją GRU.
Tačiau broliai nebuvo tokie gudrūs, kaip jiems atrodė, kadangi SÄPO jau kurį laiką juos stebėjo. Dar 2015–2016 metais SÄPO tyrė galimą išdavystę ir jau 2017 m. suprato, kad visi įkalčiai nukreipia juos pas Peymaną Kią. Brolius jie stebėjo beveik penkerius metus, tikriausiai nutardami, kad santykinai nedidelis neskelbtinų duomenų kiekis Švedijos maisto agentūroje kelia pakankamai mažą riziką, o tai leido jiems ilgiau kaupti įrodymus prieš šiuos brolius, kad byla būtų tvirtesnė. Broliai buvo sulaikyti pernai. Peymanas sugebėjo gauti prieigą prie daugybės MUST ir SÄPO dokumentų, nesusijusių su jo darbo sritimi, kuriuos jis ir Payamas, manoma, perdavė GRU darbuotojui. Peymanas taip pat perdavė rusams visą SÄPO personalo sąrašą.
Broliams buvo dosniai atsilyginta auksu ir JAV doleriais, kuriuos jiedu, kartu su Peymano žmona, iškeitė į Švedijos kronas ir pervedė į savo banko sąskaitas. Vienas iš ženklų, leidusių suprasti, kad jie į kažką įsivėlė, buvo tai, kad kasdienėms išlaidoms šeima naudojo grynuosius pinigus. Tai yra gana neįprastas elgesys šalyje, kurioje grynieji pinigai yra beveik nenaudojami. Broliai savo komunikacijose dažnai kalbėdavo apie susitikimus su „Raskiu“ ir planus bėgti į Kanadą.
Peymano namuose buvo rasta gausybė įslaptintų dokumentų. Institucijos taip pat konfiskavo atmintukus ir kitus elektronikos įrenginius. Jų stebėjimas buvo toks sėkmingas, kad broliai nė nenujautė, jog jie netrukus bus demaskuoti. Tiesa, iš karto po sulaikymo, Payamas bandė atsikratyti vienu standžiuoju disku. Jųdviejų pabėgimo į Kanadą planas liko neįgyvendintas. „Manoma, kad medžiaga, kurią jie perdavė rusams, yra ypač jautri, – pažymėjo Švedijos gynybos universiteto visuomeninio saugumo centro strateginis patarėjas Magnusas Ranstorpas. – Vien SÄPO darbuotojų sąrašo perdavimas yra labai rimtas reikalas. Tai tas pats, kas perduoti rusams sąrašą asmenų, kuriuos jie turėtų patraukti savo pusėn.“
Nėra žinoma, kokį vaidmenį šioje byloje turi Iranas. Tačiau Švedijos gynybos universiteto vyresnysis patarėjas, kurio specializacija yra žvalgybos tyrimai, Peras Thunholmas teigė, kad Irano ir Rusijos bendradarbiavimas yra puikiai žinomas. Žvalgyba yra komandinis sportas. Kai kalbama apie žvalgybos operacijas, net ir Jungtinės Valstijos pasikliauja draugų pagalba. Pavyzdžiui, kai iraniečiai perėmė slaptus CŽA ryšius, jie šią informaciją perdavė Kiniijai, o „Penkių akių“ narės – tarp kurių ir JAV bei Didžioji Britanija – dalinasi dauguma žvalgybos pastebėjimų.
P. Thunholmas pastebi, kad praeityje Švedijos žvalgybos agentūros vengė įdarbinti priešiškose šalyse gimusius asmenis, nerimaudamos, kad tokie pareigūnai gali būti pažeidžiami verbavimui. Daugybė kitų regiono šalių vis dar taiko šią praktiką, tačiau pastaraisiais metais Švedija sušvelnino savo taktiką. Tai kelia neginčijamą grėsmę. „Nėra taip, kad svetur gimę žmonės yra mažiau patikimi, – aiškino P. Thunholmas. – Bet egzistuoja rizika, kad jie daug lengviau pasiduoda bandymams juos užverbuoti, pavyzdžiui, jeigu yra sudaromas spaudimas toje šalyje likusiems jų artimiesiems.“
Nors egzistuoja tikimybė, kad Rusija pasinaudojo Kia brolių kilme, kad identifikuotų juos kaip galimus taikinius, panašiau, kad pagrindinė šių dviejų vyrų motyvacija buvo godumas – pagrindinė išdavystės priežastis ir taip vietinės kilmės agentų.
Tačiau šis atvejis parodo, kaip inovatyviai Rusijos žvalgybos agentūros verbuoja potencialius agentus. Europos šalyse šiuo metu gyvena kur kas daugiau užsienyje gimusių piliečių prieš kelis dešimtmečius, o tai suteikia Rusijai (ir Kinijai) daug didesnes galimybes atsirinkti taikinius, ypač jeigu taikiniai palaiko artimus ryšius su Rusija. „Jose Assisas Giammaria“ – Norvegijoje sulaikytas GRU pareigūnas dirbo vietiniame universitete kaip akademikas, kurio sritis yra pilkosios zonos agresija. Akademiniai interesai yra tobula priedanga, norint susisiekti su daugybe žmonių net ik Norvegijoje, bet ir už jos ribų.
Šią problemą apsunkina ir tai, kad būtent užsienio kilmės bendruomenių nariai geriau suvokia kultūrinį savo tautos kontekstą, turi reikiamas kalbos žinias, reikalingas efektyviam žvalgybos darbui. Pavyzdžiui, Amerikos vokiečiai padėjo JAV žvalgybai Antrojo pasaulinio karo metu, o Izraelis pasinaudoja daugybės užsienio piliečių, panirusių Izraelio paso, įgūdžiais.
Klausimas, kaip tiksliai reiktų elgtis su užsienyje gimusiais agentais, jau tapo įsisenėjusia diskusija JAV žvalgybos agentūrose, kur Amerikos kinai dažnai susiduria su sunkumais per saugumo patikras, kurios yra būtinos, norint užimti jautrias pareigas. Tiesa, kai kurie teigia, kad šios problemos yra labiau susijusios su išankstiniu nusistatymu, o ne realiu pavojumi. Nors buvęs CŽA pareigūnas Jerry Chun Shing Lee, kuris JAV pilietybę įgijo natūralizacijos būdu, buvo apkaltintas atskleidęs Kinijai JAV informatorių tinklą ir buvo nuteistas 19-ai metų kalėjimo, tačiau milžiniški agentūros pralaimėjimai Irane ir Kinijoje buvo labiau nulemti pačios agentūros neatsargumo.
„Nėra tokio dalyko kaip šimtaprocentinis saugumas, – tikino P. Thunholmas. – O ir tikslingas rusų, kinų bei iraniečių neįdarbinimas taip pat kelia riziką. Jie turi įgūdžius ir kontaktus, kurių mums reikia. Bet reikia suprasti ir pavojus“.
Kia broliams gresia iki 25-erių metų kalėjime. Nepaisant galybės įkalčių prieš juos, jie kaltinimus neigia. Laukiant teismo, daug švedų prisimena Stigą Berglingą – SÄPO tarnavusį karininką, kuris 1979 m. sukėlė iki tol didžiausią šnipinėjimo skandalą Švedijoje, kai buvo suimtas dėl šnipinėjimo sovietams. S. Berglingui buvo skirta ilga laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis paspruko į laisvę per sutuoktinės vizitą ir pabėgo į Maskvą – čia galiausiai atsidūrė daugybė Vakarų išdavikų. Atsižvelgiant į Kia brolių planus Kanadoje, akivaizdu, kad jie planavo bėgti iš Švedijos, bet ne į Rusiją. Dabar, labai tikėtina, kad jie keliaus į kalėjimą.
