Analizuodami sutuoktinių vykdytų sandorių aplinkybes Kauno AVMI specialistai išsiaiškino, jog jie per kiek daugiau nei pusantrų metų įvykdė tris žemės sklypų pirkimo sandorius Vilniaus mieste. Pirmąkart įsigyta per 1,7 ha žemės, po daugiau nei pusės metų pora nusipirko dar vieną 1,6 ha sklypą, o dar po metų – beveik 4 ha žemės ūkio paskirties sklypą.
Siekdami išvengti mokesčių, kauniečiai mėgino „mėtyti pėdas“ – sklypų pardavimus jie formino ne savo vardu, bet perleido juos įmonei, kurios vieninteliais akcininkais patys ir buvo. Taip jie padidindavo įmonės įstatinį kapitalą turtiniu įnašu – žemės sklypais. Įsigytus sklypus sutuoktinių valdoma įmonė netrukus už tą pačią jų įsigijimo kainą pardavė nekilnojamo turto vystymo bendrovei, o ši juos perpardavė statybų bendrovei.
Sutuoktiniai dar prieš perleisdami žemės sklypus savo valdomai bendrovei juos padalijo į smulkesnius – 2 sklypus padalijo į 28 smulkesnius, o trečiąjį – į 34. Jų paskirtis buvo pakeista iš žemės ūkio į paskirtį mažaaukščiams gyvenamiesiems pastatams statyti, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Taigi sutuoktiniai jau iš anksto juos paruošė statybai, o Kauno AVMI specialistai nenustatė jokių faktų, kad jie minėtus sklypus būtų naudoję asmeniniams poreikiams. Patikrinimo metu užfiksuota notariškai patvirtintų susitarimų tarp būsimų sandorių dalyvių dar tada, kai sklypų nuosavybės teisė priklausė sutuoktiniams. Pažymėtina ir tai, jog vienas sutuoktinių dalyvavo organizuotuose susitikimuose derantis dėl sklypų pardavimo kainos. Tai leidžia teigti, jog jau prieš perleidžiant sklypus nuosavai įmonei buvo nuspręsta dėl žemės sklypų realizacijos eigos. Nustatyta, kad veiksmai atitinka individualios veiklos, kuriai būdingas tęstinumas, savarankiškumas bei ekonominės naudos siekimas, požymius, o žemės sklypų perleidimas kontroliuojamai įmonei, su kuria sutuoktiniai laikomi susijusiais asmenimis, tebuvo priedanga siekiant išvengti GPM.
„Nors formaliai nelaikoma, kad turtinius įnašus perleidęs bendrovei už akcijas gyventojas gavo individualios veiklos pajamų, tačiau mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė turi būti teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne formai, todėl jeigu įvertinus konkrečias sandorių aplinkybes nustatoma, jog turtas bendrovei perduodamas kaip įnašas siekiant išvengti pajamų mokesčio, tokie sandoriai gali būti priskiriami individualiai veiklai, o gyventojo gautos pajamos apmokestinamos, kaip individualios veiklos turto pardavimo pajamos. Šiuo atveju, atkūrus realias sandorių aplinkybes, nustatyta, kad įstatinio kapitalo didinimas tebuvo formalus sandoris, kurio pagrindu sukurtos sąlygos išvengti mokestinių prievolių, susijusių su sutuoktinių vykdyta individualia veikla. Tokiu atveju, jų valdoma įmonė vertinama tik kaip formalus sandorių dalyvis, o iš nekilnojamo turto pardavimo sandorių gautos pajamos - kaip jų pajamos iš individualios veiklos“, – patikrinimo išvadas komentuoja Kauno AVMI viršininkas Gintautas Muznikas.
