Savivaldybių politikai visgi purkštauja, kad tik pusė surinktų pinigų liks savivaldybėse, mat kitą pusę teks atiduoti šalies gynybai. O verslo atstovai ragina baigti ginčytis ir visą mokesčių reformą iš viso atidėti ramesniems laikams.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Neapmokestinamo nekilnojamojo turto dydį valdantieji ruošiasi nuleisti triskart žemiau dabartinio. Vietoje 150 tūkstančių eurų koalicinė taryba sutarė dėl 50 tūkstančių eurų vienam turto savininkui. Sutuoktiniams neapmokestinamas dydis atitinkamai būtų dvigubai didesnis, o mažesnio nei 5 eurai mokesčio mokėti iš viso nereikės. Prezidentas Gitanas Nausėda tokiems dydžiams neprieštarauja.
„Privalome vienam žmogui taikyti ne mažesnę kaip 50 tūkstančių eurų sumą. Reiškia, dviejų asmenų šeimai tai būtų 100 tūkstančių eurų“, – sakė šalies vadovas.
Visgi, visiško sutarimo dėl šio dydžio koalicijoje nėra. Štai prieš visuotinį nekilnojamojo turto mokestį pasisakantis Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis ir toliau reikalauja dvigubai didesnio neapmokestinamo dydžio – 100 tūkstančių eurų vienam asmeniui.
„Mes manome, kad turėtų būti, kaip ir kalbėjome – apie 100 tūkstančių eurų, bet ne šeimai, o asmeniui. Čia yra vietos kompromisui“, – kalbėjo politikas.
Premjeras Gintautas Paluckas su „Nemuno aušros“ lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu mėgina raminti, kad 50 tūkstančių eurų neapmokestinamas dydis nebus visuotinis, mat įstatymas leis savivaldybių politikus dydį dar labiau padidinti arba sumažinti, priklausomai nuo turto verčių savivaldybėje ir pinigų poreikio.
„Vilniaus miesto savivaldybė galėtų palikti 150 tūkstančių eurų ribą, Neringos savivaldybė taip pat. Pagėgių savivaldybėje, jei paimsime šeimai 100 tūkstančių eurų mokestinę ribą, tai viskas tvarkoje, 99 procentai nemokės“, – sakė R. Žemaitaitis.
Kaltina pataikavimu savo rinkėjams
Tuo metu finansų ministras Rimantas Šadžius žada paklusti valdančiųjų koalicinės tarybos sprendimams.
„Daug kas sako, susimokėjau už savo nekilnojamąjį turtą, dabar niekam nesu skolingas. Bet nepagalvoja, kad už šaligatvį šalia nemokėjo, už gatvę, apšvietimą specialiai nemokėjo. Tai savivaldybės rūpestis yra nekilnojamojo turto pajamos“, – kalbėjo ministras.
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministrė siūlo mokesčio iš viso nerinkti iš daugiavaikių šeimų, neįgaliųjų ir socialinę paramą gaunančių asmenų. Vis nauji šio mokesčio projektai opozicijos narių vertinimu rodo valdančiųjų siekį mokesčius užkrauti dešiniuosius palaikantiems didmiesčių ir kurortų gyventojams.
„Pasiūlo pakeisti apmokestinimo ribą 10 tūkstančių eurų, tai čia nieko nevyksta. Bandymas parodyti rinkėjams, kad mes stengiamės, mieli žmonės, jus mylime, dėl jūsų galvojame“, – sakė liberalas Eugenijus Gentvilas.
„Valdantieji projektuoja mokestį taip, kad mažiau paliestų jų rinkėjus, būtų nusitaikyta į politinių oponentų palaikomas teritorijas. Tai nėra teisinga“, – antrino konservatorius Mindaugas Lingė.
Ragina atidėti
O štai savivaldybių vadovai neslepia pasitenkinimo, kad Seimo nustatytą nekilnojamojo turto mokestį galės koreguoti pagal savo poreikius, tik piktinasi, kad gaus iš jo vos pusę surinktų pinigų, mat kitą pusę Seimas rengiasi palikti valstybės biudžete ir išleisti gynybai.
„Turime problemų ne tik su keliais, dviračių ir pėsčiųjų takais, bet savivaldybės turi ir didelį poreikį prisitraukti medikus, mokytojus, policininkus“, – teigė Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
Verslo atstovai, nors ir girdėdami premjero pažadus neįvedinėti 36 procentų gyventojų pajamų mokesčio ir kad didžiausias mokestis sieks 32 procentus, vis tiek ragina mokesčių reformą atidėti geresniems laikams.
Teikdamas pirminį nekilnojamojo turto mokesčio pasiūlymą, finansų ministras vylėsi per metus iš jo surinkti apie 80 milijonų eurų, tačiau kiek surinks po visų pakeitimų, jau nebedrįsta prognozuoti.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:




































































































































































































































































Žinote ką?
Gyvenu, bijodama rašyti. Todėl kalbėti turiu labai atsargiai, vartodama "ezopo" leksiką.
Bet čia - nėra negatyvas. Čia - tik kad smagiau atsibustumėt ryte prie kavos.
Lietuva tęsia milijardų paieškas gynybai. Vyriausybė ieško papildomų lėšų šaltinių. Išeitis - didinti mokesčius.
Apmokestinama viskas, kas juda ir nejuda.
Planuojamas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis - parodija. Žmonėms tai būtų nepakeliama našta, o gynybai tie 60 surinktų milijonų būtų tik smulkmena. Lašelis. Juk reikia milijardų.
Reikia pinigų?
- Pinigų yra, jie voliojasi po kojom, nelaukiant ES pagalbos.
Tik Lietuvoje trūksta Masko, nes milijardus taškantys biurokratai Marijos žemėje veisiasi kaip virusas. Biurokratas augina biurokratą ir neneša jokios naudos. Jiems viskas Dzin.
Paprastam žmogeliui net sunku įsivaizduoti, kiek išeidama Šimonytės Vyriausybė prirašė sutarčių ir prikūrė įsipareigojimų.
--O jas vykdyti reikia jau naujai valdžiai.
Kiek "užingridai" paliko finansinių "bombų".
Kiek prie landsberginės "šaikos" buvo pristeigta nereikalingų įmonių ir įmonėlių, kiek ištaškyta viešųjų pinigų.
Juk visą praeitą kadenciją "užingridinės" "chebrytės" gyvenimo tikslas ir buvo - kaip iš ES fondų išmelžti pinigėlį, laimėti konkursėlį, gauti projektėlį, parengti tyrimėlį, programėlę, išleisti brošiūrėlę.
Nors tie jų darbai ir projektai buvo betiksliai ir beverčiai. Tai buvo lyg "paminklai" visiškam politiniam, moksliniam, ekonominiam ir kūrybiniam neįgalumui, bet už juos mokesčių mokėtojų pinigais buvo mokamos įspūdingos sumos.
Tai buvo ne valdymas. Tai - nusikaltimas vulgaris.
Niekas 4 metus negalvojo nei apie taupymą, nei apie lėšas gynybai.
Biurokratizmas, pinigų taškymas, silpna vadyba, permokėjimai, vagystės, saviškių nuodėmių dangstymas, finansiniai skandalai, viešojo sektoriaus nesugebėjimas valdyti sudėtingų projektų. Jokios sąžinės nei efektyvumo valstybės turto valdyme nei viešosiose išlaidose.
Visų pirma tai reikėjo daryti prieš einant skolintis, prieš keliant mokesčius ar panaudojant rezervus.
Kokiu tikslu buvo įvesta nepaprastoji padėtis taikos metu?
-Kad "užingridinė" "šaika" galėtų taškyti valstybės rezervo pinigus.
Ypatingai geras pavyzdys - propagandos žvaigždė L R T - kokie milžiniški šio konservatorių ruporo išlaikymo kaštai ir algos.
Generalinės direktorės atlyginimas viršija šalies prezidento algą. Ar tai normalu?
L R T ruporui skiriama po 80 milijonų metams.
-Už ką?
-- Už perkamą propagandą ir provokacijas. Juk tai - užsakoma paslauga. Tai - ''konservatorių'' ir Laisvės partijos "užsakymų stalas".
Kodėl net Valstybės kontrolė nedrįsta pasidomėti, ar yra čekučiai už kasmet išleidžiamus 80 milijonų?
O juk tokia "tvaria" L R T gerove turėtų pasidomėti ne vien Valstybės kontrolės auditoriai.
Kodėl, turėdama šimtus gerai apmokamų darbuotojų, L R T mieliau perka programas nei liepia jas kurti saviems?
Kur buvo Šimonytės vyriausybės sveikas protas skirti dar 60 milijonų naujo L R T pastato statybai?
Štai jums ir lėšos gynybai. Ir nereikia jokio nekilnojamojo turto mokesčio.
Juk L R T "informacija" virtusi BBŽ kuo.
-Atsakomybės nulis. Šiam ruporui skiriami milijonai nuo rinkos ir žiūrovo nepriklauso - visi mokam privalomai.
Kaip visa tai vadinasi?
Aš jau nekalbu apie tokias "smulkmenėles", kad iš L R T ekrano ir eterio niekaip neišlipa vis tie patys, tos pačios partijos pašnekovai.
O tai jau ne žurnalistika, o žemas amatas, užsakoma paslauga.
Eteryje - genderizmas. Viena nuomonė. Tvarumas ant tvarumo. Ekspertas ant analitiko.
Arba Maldeikio nuotykiai. Arba Kasčiūno karštakošiška "išmintis".
Juk L R T negali leisti, kad Lietuvos žmonės pamirštų konservatos veikėjų "abrozdėlius".
Aš jau nekalbu apie tai, kažin, ar įmanoma trumpuose L R T portalo tekstuose padaryti daugiau klaidų.
Gėda šio puslapio žurnalistams, redaktoriams ir vadovams. Juk tikrai ne už AČIŪ šie "užingridinio" kanalo "elitiniai beraščiai" darbuojasi.
Ar jų reikia iš viso?
Štai jums ir lėšos gynybai.
Ir nereikėtų nei NT mokesčio, nei neatrastų lobių Katedros požemiuose.
Arba dar.
Netekau žado, išgirdusi, kad Vilniaus savivaldybė viešajam transportui skirs 1 milijardą eurų. ------ Milijardą…
Jūs perskaitėte teisingai.
Tai gal geriau tą milijardą tegul sostinė skiria gynybai. Vis tiek Vilniaus meras nežino, kuria kryptimi turės evakuotis vilniečiai,
atėjus valandai X. O ir spūstys bus tokios, kad iki Alytaus vilniečiams teks bėgti laukais.
Vienas meras Vilniaus gatves siaurina, kitas - platina. Už žmonių pinigus.''