2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, 77,3 proc. Lietuvos gyventojų save priskiria Romos katalikų bendruomenei. Tačiau tik penktadalis (18,9 proc.) jų katalikybę praktikuoja, o trys penktadaliai (60,2 proc.) pamaldose lankosi tik ypatingomis progomis.
A. Sysas: katalikais labiau apsimetame, nei esame
Paklaustas, ar Žolinė tikrai turėtų būti laisva nuo darbo diena, Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas neslėpė skeptiškai vertinantis šią šventę. Politikas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje ir taip daug religinių švenčių, geriau būtų išlaikyti balansą.
„Manau, kad jeigu mes žiūrime į šventes, kurios yra laisvos, tai religinių švenčių yra daugiau negu valstybinių. Na, yra pasaulietinės kelios, pakankamai daug religinių ir kelios valstybinės. Tai va čia turėtų galbūt būti balansas. Savo raštu kažkas pasiūlė, Seimas nubalsavo, bet mes daugiau vaidiname katalikus, nei esame. Mes plačiau turėtume žiūrėti ir matyti tą balansą, kokias šventes švenčiame – ar mes tik vaidiname, kad mes esame tokie pamaldūs, o tiktai, kai rodo televizija, atsisėdame pirmose eilėse katedroje, kad parodytų. Tai čia kiekvienam pagal sąžinę“, - tv3.lt sakė A. Sysas.
Jei jau ko atsisakyti, tai nebent Gegužės 1-osios
Tuo tarpu Seimo narys, konservatorius Jurgis Razma Žolinę laiko bendruomenėms reikšminga švente, o kaip labiausiai netinkamą šventę šiuo metu mato Gegužės 1-ąją, kurios, anot Seimo nario, pagal turinį nelabai kas švenčia.
„Žolinė, tie didieji atlaidai, kurie numatyti, jie vyksta, žmonės susirenka ir tokia graži kaip derliaus šventė, man atrodo, ji daug kur švenčiama ir bendruomenėse. (Gegužės 1-oji – red. past.) tai yra tam tikra prasme ir palikimas iš sovietmečio. Nors Europoje yra kaip kairiųjų politinių jėgų iškovota šventė. Šiaip ar taip Lietuvoje žmonės ja pasinaudoja bulves sodinti, nes dažniausiai tam yra palankus metas“, - tv3.lt kalbėjo J. Razma.
Religinės šventės – vidutinybių priešnuodis
Kunigas Ričardas Doveika teigia, kad kiekvienas kraštas priima savo sprendimą, kokias katalikiškas šventes paskelbia šventinėmis dienomis. Pasak kunigo, per Žolinę bažnyčia sulaukia keturis penkis kartus daugiau žmonių nei įprastai.
„Krikščionims šita šventė yra labai svarbi, nes kalba apie žmogiškumą, mūsų prigimtį, ateitį, ne tik tai yra Dievo motinos mirties ir įžengimo į dangų diena, tai yra pagerbiamas visas žmogiškumas, visa žmogaus būtis. Todėl manau, katalikai džiaugiasi dėl to priimti sprendimo laisvadienio, o visi kita dalykai yra grynai kiekvieno krašto sprendimas“, - tv3.lt sakė R. Doveika.
Taip pat kunigas mano, jog religinės šventės padeda ugdyti valstybės ir visuomenės turtą – harmoningą ir darnų žmogų.
„Kiekvieną diena, kiekviena šventė, kiekviena proga leisti žmonėms susitelkti, būti, kalbėtis, augti yra naudinga, nebent kažkas nori pilkos vidutinybių masės, kurią galima minkant tvarkyti savo reikalus. Nes su atsakinga pilietine visuomene reikia kalbėti ir dialoguoti, o mases reikia minkyti“, - kalbėjo R. Doveika.