Sterilizacija – operacija, po kurios vyras arba moteris gali tapti nevaisingi, bet neprarasti lytinio potraukio.
Naujienų portalo tv3.lt kalbinta Eglė (pavardė redakcijai žinoma) pasakojo, jog prieš 5 metus apsisprendusi tapti nevaisinga ji ėmė ieškoti klinikų Lietuvoje, kur galėtų atlikti procedūrą, tačiau nesėkmingai.
„Norėjau ir tebenoriu tokios procedūros. <…> Praktiškai neradau variantų, o kiek radau, tai visur reikėjo vyro sutikimo. Man tada atrodė, jog tai turėtų būti tokia lengva ir paprasta procedūra, kaip įsidėti spiralę, bet neradau, kas Lietuvoje tai atliktų“, – pasakojo pašnekovė.
Moterims tai loterija: ar atliks procedūrą, ar ne?
Pasak Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorės Esmeraldos Kuliešytės, Lietuvoje savanoriška sterilizacija nėra įteisinta. Įstatymuose neapibrėžta, kokiomis sąlygomis galima ją atlikti. Tačiau procedūra ir neuždrausta, todėl gydytojai patys sprendžia, ar ją atlikti.
„Jie gali dabar atkišti, ką nori, todėl, kad nėra reglamentavimo. Ot, paima ir atsisako, nes nėra vyro, gali pasakyt, kad amžius netinka, gali pasakyti dar kažką.
Suprantat, turi būti teisinis reglamentavimas. Moteris tada žinos, kad jinai gali pretenduoti pasidaryti procedūrą, nes tai bus vieša ir ji galės tą pati perskaityti, jai niekas neturės teisės atsakyti“, – paaiškina ji.
Akušerė ginekologė Gražina Bogdanskienė pamini, jog vyrams sterilizacija prieinama lengviau nei moterims, todėl moterims bent jau anksčiau klinikos taikydavo psichologinį įvertinimą prieš atliekant operaciją.
„Vyrams sterilizacija leidžiama ir, kaip sakant, pagal savo norą, o moterims truputį kitaip. Ale, diskriminacija kaip ir daugelyje sričių.
Tai būdavo visą laiką 3 gydytojų komisija, kaip toks konsiliumas, kur nustato, ar žmogus psichiškai sveikas tą darydamas, nes čia visam gyvenimui: jau užrišęs, neatriši“, – sako ji.
Procedūras gydytojai atlieka, bet rizikuoja baudžiamąja atsakomybe
Lietuvos urologų draugijos prezidentas Marius Kinčius teigia, jog savanoriškai privačiose klinikose gydytojai atlieka sterilizaciją, tačiau procedūra nebūna kompensuojama. Nepaisant to, gydytojai rizikuoja atlikdami procedūrą.
„Niuansas yra toks, kad už tam tikros organizmo funkcijos praradimą gali būti baudžiamoji atsakomybė. Tai negrįžtamas nevaisingumo sukėlimas nėra teisiškai leidžiamas, todėl gydytojai nesaugūs šitoj vietoj“, – pažymi jis.
Taip pat, E. Kuliešytės manymu, teisinis reglamentavimas labai reikalingas gydytojų apsaugai.
„Daugelyje šalių dokumentacija yra labai detali, tiksli, paruošta su teisininkais, kad nebūtų kažkokių paskui keblumų, nes moteris ar vyras po kiek laiko, jeigu nebus teisinio reglamentavimo, gali skųstis, paduoti į teismą ir gali laimėti tuos teismus“, – pabrėžia ji.
Nesusitaria su Sveikatos apsaugos ministerija
Pasak E. Kuliešytės, buvo kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), kad suformuotų darbo grupę, kuri paruoštų procedūros tvarkos aprašą. Tačiau viskas trunka jau daugiau kaip 2 metus.
„Dėl sterilizacijos žadėjo ministerija suformuoti grupę. Aš klausiau, kada, tai jie nežino. Va, toks buvo atsakymas. Ministerija neformuoja darbo grupės, o kodėl neformuoja, nesako.
Net keista, atrodytų, ko jiems dar reikia? Medikai neturi, jiems reikia, visuomenei irgi naudinga tą turėti, nes yra tokių šeimų, kurios nebenori vaikų ir jiems kiti metodai netinka“, – pažymi E. Kuliešytė.
O štai, SAM tikina, jog procesas vyksta ir netrukus gydytojai galės peržvelgti rezultatus.
„SAM parengė Savanoriškos sterilizacijos chirurginiu būdu paslaugos organizavimo tvarkos aprašo projektą, kuris netrukus bus teikiamas tobulinti Lietuvos akušerių ginekologų draugijai ir Lietuvos urologų draugijai“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Kaip atrodo procedūra?
Akušerė ginekologė Gražina Bogdanskienė teigia, jog procedūra yra atliekama kaip operacija su narkoze. Tuomet moteriai užspaudžiami kiaušintakiai ir ji nebegali susilaukti vaikų įprastu būdu.
„Tokiais metaliniais klipsais užspaudžiami kiaušintakiai, kaip būtų užspaudžiami auskarai neveriant. Reikia ir perpjauti pilvą, kitaip nebus“, – paaiškina ji.
O štai, atlikus sterilizaciją pagalbinis apvaisinimas vis tiek lieka įmanomas, nors ir atrišti kiaušintakių neįmanoma.
Nors operacija, kaip ji sako, skamba baisiai, bet sudėtinga nėra. Ir štai, kai kurioms moterims ji reikalinga, jeigu kitos priemonės neveikia arba ir taip turi daug vaikų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
