Suomijoje gegužės mėnesio pradžioje kaip tik buvo paskelbti šioje šalyje dvejus metus vykdyto socialinio besąlyginių bazinių pajamų (BBP) eksperimento rezultatai ir išvados.
Tyrimas parodė, kad stabilios mėnesinės išmokos iš tiesų teigiamai psichologiškai veikia jos gavėją, o taip pat šiek tiek gerina jo darbingumą.
2017-2018 metais Suomija vykdė eksperimentą, kurio metu valstybė kiekvieną mėnesį mokėjo pinigus dviem tūkstančiams darbo neturinčių 25-58 metų asmenų. Jiems nebuvo pateiktos jokios papildomos sąlygos.
Išmoka sudarė po 560 eurų kiekvieną mėnesį, o ją gaunantys žmonės neprivalėjo dėl to nieko papildomai daryti. Išmokos nesikeitė net ir tuo atveju, jeigu žmogus įsidarbindavo arba jam jau dirbant pakeldavo atlyginimą.
Suomijos socialinio draudimo institucijos atstovė Minna Ylikanno gegužės 7-ąją paskelbė šio tyrimo rezultatus, skelbiama „New Scientist“. Leidinys šio eksperimento išvadas vadina „pačiomis patikimiausiomis“ lyginant su kitais bazinių pajamų modelio bandymais.
Mokslininkai aiškinosi, kaip keitėsi ar nesikeitė programos dalyvių užimtumo lygis ir gerbūvis lyginant su kontroline 173 tūkst. žmonių, gaunančių įprastas visiems nedarbo išmokas, grupe.
2017 lapkričio – 2018 spalio mėnesiais bazines pajamas gaunantys asmenys vidutiniškai dirbo 78 dienas. Tai yra šešiomis dienomis daugiau už tuos, kurie gaudavo paprastas nedarbo išmokas. Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad itin išsiskyrė asmenų, turinčių vaikus ir tų, kuriems suomių ar švedų kalba nėra gimtoji, darbingumas. Tačiau kol kas dar negalėjo paaiškinti, kas tai paskatino.
Eksperimento dalyvių apklausa parodė, kad bazinių pajamų gavėjai, lyginant su paprastų nedarbo išmokų gavėjais, geriau vertino savo gerbūvį, psichinę būseną ir kognityvines funkcijas, o taip pat jie yra labiau pasitikintys savimi ir pozityviau mąsto apie ateitį.
Atsakydama į klausimą, ar bazinių pajamų modelis galėtų padėti žmonėms, kurie susidūrė su tuokia situacija, kaip ekonominės Covid-19 sukeltos krizės pasekmės, M. Ylikanno sutiko, kad tai galėtų padėti sumažinti žmonių jaučiamą stresą neapibrėžtumo laikotarpiu.
Duomenys taip pat parodė, kad bazinės pajamos, tikėtina, netrukdo jau dirbantiems žmonėms. Svarstant teorines galimybes pritaikyti bazinių pajamų modelį vienoje ar kitoje šalyje, skeptikai dažnai tvirtina, kad „tuomet niekas nenorės dirbti“. Tačiau Suomijos pavyzdys rodo, kad BBP gavę dirbantys asmenys nepuolė atsisakyti savo darbų. M. Ylikanno teigimu, prie to prisidėjo ir naujasis pajamų modelis, ir Suomijos valdžios 2018-ųjų pradžioje sugriežtintos nedarbo išmokų gavimo sąlygos.
Tačiau ekspertė pažymėjo, kad vien pinigų neužtenka, kad būtų galima iš esmės paveikti darbo pasiūlos pasiūlą ar paklausą.
2020-ųjų balandžio viduryje Ispanijos kairiųjų valdžia paskelbė, kad „dabar kaip niekada“ yra aktualus bazinių pajamų įvedimo klausimas. Vietos žiniasklaidoje buvo minima 400 eurų mėnesinė išmoka, tačiau ji būtų duodama tik darbo ar pajamų netekusiems asmenims.
