bazinės pajamos

Pandemijos akivaizdoje kai kurios šalys pradėjo svarstyti, kaip greičiau pritaikyti bazinių pajamų modelį, kuomet didelė dalis gyventojų susiduria su finansiniais sunkumais. Apie tokios finansinės paramos modelio aktualumą kalba ne tik kai kurie ekonomistai, bet ir popiežius Pranciškus.  Suomijoje gegužės mėnesio pradžioje kaip tik buvo paskelbti šioje šalyje dvejus metus vykdyto socialinio besąlyginių bazinių pajamų  (BBP) eksperimento rezultatai ir išvados.

Skamba tarsi tikra utopija – nesvarbu, dirbate ar ne, valstybė visiems šalies gyventojams kas mėnesį skiria fiksuotą išmoką. Būtent tokį kelią prieš pusantrų metų ėmėsi išbandyti Suomiją, o Lietuva, panašu, iš Skandinavijos šįkart nepasimokys. Parlamentarai ir ekonomistai abejoja, ar gaudami pinigų „už nieką“ lietuviai apskritai dar norėtų dirbti. Nuo 2017-ųjų sausio 2 tūkst. atsitiktine tvarka atrinkti bedarbiai 25–58 metų suomiai iš valstybės dvejus metus kas mėnesį gauna po 560 eurų.

Valstybės ekonomika iš esmės yra paremta piliečių gebėjimu dirbti. Tačiau profesijos, kurios egzistuoja šiandien, palaipsniui automatizuojasi, rankų darbas (o dar tiksliau, – žmogaus darbas) yra išstumiamas iš darbo rinkos. Vienas iš šios problemos sprendimo būdų slypi po sausu ekonominiu pavadinimu – universaliosios bazinės pajamos (UBP). Ši idėja siūlo reguliarias išmokas valstybės piliečiais nepriklausomai nuo turimo ar neturimo darbo, poreikių ir kitų faktorių.

Kalifornijos miesto Stoktono meras Michaelas Tubbsas paskelbė, kad jo miestas taps pirmuoju JAV, kuris pradės eksperimentą su taip vadinamosiomis „besąlyginėmis bazinėmis pajamomis“. Kiekvienas miestelio gyventojas, kuris bus pasirinktas dalyvauti šioje programoje, artimiausius tris metus gaus po 500 dolerių kiekvieną mėnesį.