Moterų teisių gynėjos aiškina, kad reikėtų skirtingai vertinti vyrų ir moterų smurtą, o daugkartinius smurtautojus sodinti į kalėjimą. Kai kurie teisininkai sako, kad smurto orderiu lengvai gali piktnaudžiauti besiskiriančios ir manipuliacijų siekiančios poros.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Lietuvoje atvejų, kai poroje esantys asmenys smurtauja vienas prieš kitą – dažna – smurtas artimoje aplinkoje opi problema.
Liepos mėnesį bus lygiai metai, kai kovai su smurtu artimoje aplinkoje pradėtas taikyti smurto orderis – tai yra, kai smurtaujančiam ar pavojų keliančiam asmeniui policija uždraudžia artintis prie nukentėjusiojo arba jį iškeldina iš gyvenamosios vietos 15-ai dienų.
Policija tvirtina, kad nuo praėjusių metų liepos išdavė net 19 tūkstančių tokių smurto orderių, o nuo šių metų pradžios, tokių išduota jau apie 8 su puse tūkstančio. Pasak policijos atstovo, keturi iš penkių nukentėjusių – moterys, o vyrai sudaro penktadalį.
„Pavojų patiria nuo 40 ir vyresnio amžiaus moterys, o jei vyrai pavojų patiria, tai 50 ir daugiau metų. Dabar yra apskundžiama 10–12 procentų išduotų orderių, dažniausiai tai daro asmenys, kurie yra iškeldinti, daugiau nei 50 procentų yra tenkinama tų skundų“, – komentuoja policijos atstovas Mindaugas Akelaitis.
Moterų ir vyrų smurto lyginti nereikėtų
Moterų informacijos centro atstovė tvirtina, kad ne viskas rožėmis klota, mat pasitaiko atvejų, kai įvykio vietoje orderis neskiriamas, nors buvo smurtaujama. Taip pat esą moterims dažnai tenka pareigūnus kviesti ne vieną kartą.
„Tikrai turime atvejų, kai susisiekia su mumis moterys ir sako: „Atvyko, bet neskyrė orderio, nes baimė yra, ilgalaikis smurtas.“ Susiduriam ir su dideliu pakartotinumu, kada orderis yra kelis kartus iš eilės skiriamas“, – sako moterų informacijos centro atstovė Dovilė Masalskienė.
O moterų namų vadovė teigia, kad problema tame, jog kelis kartus pažeidusiems orderį asmenims skiriama administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Taip sako, kad nereikia lyginti moterų ir vyro smurto kaip vieno.
„Neturim sistemos, kai po šešto ar kelinto apsaugos orderio, iš tikrųjų valstybė prisiimtų atsakomybę už sisteminį smurtą prieš moteris. Kol mes neįdėsime būtent to aspekto, kad yra su lytimi susijęs smurtas, mes klaidinam visas institucijas. Jos deda lygybės ženklą tarp moterų ir vyrų – mes mokesčių mokėtojų pinigus nuleidžiam, atsiprašant, į unitazą“, – tikina moterų namų vadovė Lilija Henrika Vasiliauskaitė.
Policijos atstovas pasakoja, pagal kokius kriterijus nusprendžia išduoti smurto orderį.
„Tarkim, tas pavojų keliantis asmuo yra apsvaigęs, ar agresyvus, ar adrese yra buvę anksčiau iškvietimų, ar gyvena vaikai. Atsižvelgiama į pavojų patiriančio žmogaus požiūrį – ar jis bijo, ar prašo, kad būtų orderis išduotas“, – pasakoja policijos atstovas Akelaitis.
Orderiu buvo manipuliuojama
Tačiau ar išties būtent ši priemonė padeda užkardyti smurtą? Advokatas Valdemaras Bužinskas prisimena nuaidėjusį žymųjį Lauryno Suodaičio ir Viktorijos Siegel atvejį, kurio metu, pasak pašnekovo, šiuo orderiu buvo tiesiog manipuliuojama.
„Visiems patinka ta muilo opera, jeigu ją taip galima vadint, bet niekas nesusimąsto, kad ši istorija visiškai diskreditavo smurto artimoj aplinkoj klausimą“, – teigia V. Bužinskas.
Advokatas sako, kad įstatyme yra spragų – esą paprasti žodiniai ginčai gali būti traktuojami kaip tinkama priežastis išduoti smurto artimoje aplinkoje orderį.
„Jūs man pasakykit, kaip galima apsaugot nuo barnių šeimoj dėl ekonominių dalykų, dėl vaikų auklėjimo, dėl tiesiog buitinių nesutarimų“, – svarsto advokatas.
O policijos atstovai nesutinka su tokiu advokato teiginiu.
„Jeigu namuose kažkas šeimos ar aplinkos nariui kviečia policiją, tai turbūt ne orderis griauna šeima ir namų ūkį“, – tikina pareigūnas Mindaugas.
O Lietuvoje už smurto orderių pažeidimą yra taikomos tik baudos, kurios yra nuo 80 iki 320 eurų. Nusižengus pakartotinai – nuo 300 iki 780 eurų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
