Nors valdžia giriasi, kad ugdymo įstaigose veikia smurto prevencijos programos, patys vaikai prisipažįsta, kad neretai prireikus nesulaukia pagalbos nei iš mokytojų, nei iš tėvų.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pribėgęs moksleivis iš nugaros smogia ramiai einančiam berniukui. Nuo smūgių sprunkantį mokinį filmuojanti kamera dar spėja užfiksuoti, kaip kitas berniukas talžo ant žemės jau parkritusį vaiką.
Deja, tokios muštynės šalies mokyklose vis dar dažnos. Vienas naujesnių smurto atvejų vienoje sostinės mokykloje – dvylikametę sumušė bendraklasės. Moksleivės mama kreipėsi į policiją, kad jos dukrą kelios mergaitės apstumdė ir pargriovusios jai įspyrė.
„Tėvai yra sukrėsti, jie pergyvena dėl jos saugumo, bet mes patikinome, kalbamės, ieškome sprendimų, ką daryti, kad ši situacija nesikartotų. Mūsų duomenimis ji sveika, pavojus jai negresia“, – teigia mokyklos direktorės pavaduotoja.
Tenka gabenti į reanimaciją
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba sako, kad nepaisant įvairių veikiančių prevencijos programų, mokyklose smurtauja vis daugiau vaikų.
„Skaičiai iš ugdymo įstaigų, kur pranešimai yra pranešami, tai tikrai auga. Beveik 50 procentų auga, jeigu lygintume 2023 m. su 2022 m. Ir šiais metais toliau auga“, – sako Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Vien šiemet Vaiko teisių apsaugos tarnyba gavo beveik 900 pranešimų iš mokyklų apie smurtą, patyčias ir kitus nusižengimus prieš vaikus.
„Tas smurtas kai kuriais atvejais būna toks žiaurus, naudojamos tam tikros priemonės ir žeminimas, pasitelkiami tam tikri įrankiai, kuo vaikas stipriau sužalojamas“, – pasakoja I. Skuodienė.
O kai kuriuos moksleivius greitoji veža tiesiai į ligonines, yra buvę atvejų, kai guldo net ir į reanimaciją. Vien į Santaros klinikas kas mėnesį atvyksta po keliolika mokykloje sumuštų vaikų.
„Gegužės mėnesį buvo mokykloje 13 tokių atvejų, balandžio mėnesį 9 smurtiniai atvejai mokykloje, na ir atitinkamai ankstesniais mėnesiais apie 10“, – komentuoja Santaros klinikų Vaikų priėmimo skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė.
Smurtauja ir pradinukai
Nuo vaikų žiaurumo kartais kraupsta ir visko matę medikai.
„Parverčia ir spardo, sumuša, sužaloja pilvą, nugarą, rankas, kojas. Pagrindinės traumos, tai veido sumušimai, kadangi, būkim atviri, jie trenkia vienas kitam į nosį, yra nosies sumušimai, lūžimai, toliau kita grupė traumų yra, kai sužeidžiamos akys yra. Tyčia liniuote, tušinuku ar pirštais duriama į akį“, – nurodo I. Sapagovaitė.
Vien šiemet gydytoja pamena penkis atvejus, kai vaikai bendramoksliams sužalojo akis. Du trečdaliai atvejų, kai muštis ima berniukai. Smurtauja vis jaunesni, pliekiasi net pradinėse klasėse.
„Prieš keletą metų buvo daugiau paaugliai, tokiam paauglystės laikotarpy. Dabar matom, kad būna linkę smurtauti 7, 9, 10 metų vaikai“, – kalba Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.
Vieną atvejį, kai šiemet pradinukas sumušė bendraklasį, prisimena ir Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė.
„Vienas vaikas užsipuolė kitą, parvertė jį ant žemės, buvo sužalota vaikui galva, galvos smegenų sutrenkimas“, – komentuoja Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Aurelija Zacharevičienė.
„Jau ne vieneri metai praėjo nuo to laiko, kai yra mokyklose patvirtinta tvarka, kai vaikai turi sulaukti realios pagalbos ir situacija išlieka bloga, tas skatina skambinti pavojaus varpais“, – tikina „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.
Kreipiasi paalbos į linijas
Vaikai skambina į jaunimo bei vaikų linijas ir pasakoja, ko nedrįsta pasakyti tėvams ar mokytojams.
„Pasakoja ir apie apstumdymus, ir apie apspjaudymą, ir apie grasinimus sumušti. Kartais prispaudžia prie sienos, tokiu būdu pagrasina“, – dalijasi „Vaikų linijos“ psichologė.
Net kai apie smurtą papasakoja tėvams ar mokytojams, pagalbos sulaukia ne visuomet.
„Kartais yra patogu nematyti, nes kai matai, reikia kažką daryti“, – teigia A. Zacharevičienė.
Pasitaiko, kad mokyklos aukai siūlo pagalbą, o bendraklasį mušęs vaikas gauna tik smurtautojo etiketę ir panieką.
„Tas vaikas, kuris linkęs smurtauti, tai yra jo tiesioginis pagalbos šauksmas apie tai, kad aš išgyvenu sunkumus, apie tai, kad man reikia dėmesio ir apie tai, kad man reikia pagalbos“, – perspėja I. Skuodienė.
Vaikas gali griebtis smurto, jei yra problemų šeimoje. Specialistai pastebi, kad po pandemijos vis daugiau vaikų sunkiau valdo emocijas, sunkiau sprendžia konfliktus.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
Sėdi du 4 ar 5 klasės vaikučiai išsidrėbę šalia pasidėję kuprines, o kai pabandžiau sugėdinti, gavau tokį atsakymą “noriu ir sėdėsiu, nes tai MANO TEISĖ ir NIEKO TU MAN NEPADARYSI”! Girdėti žodžiai a ne?
Vienas nepatenkintu veideliu vistik pakėlė subinę, o kitas taip ir liko sėdėti ir burbėjo, kol susirengė išlipti, tada abu pradėjo kalbėti rusiškai.
Mat „Užsieniečiai“ japonamat. Jų tiek priveista dabartinėj Lietuvoj, kad tuoj jie mums taip išaiškins teises, kad tuoj jas vykdysim be pasipriešinimo.
