Tačiau savaitgalį užkibti ant kabliuko galėjo ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai, mat tariama pigių skrydžių bendrovė neva gimtadienio proga socialiniame tinkle „Facebook“ platino reklamą keliomis kalbomis.
Aferos sistema veikia labai paprastai: paspaudus ant nuorodos atsidaro suklastotas skrydžių bendrovės „Ryanair Company“ feisbuko puslapis, kuris iš karto atsiunčia žinutę su siūlymu įsigyti bilietą vos už eurą.
Spustelėjus ant pasiūlymo atsidaro www.flybooking-tickets.com puslapis. O jau tada prasideda „linksmybės“ - mainais už pigų bilietą prašoma suvesti internetinės bankininkystės kodus. Tai padarius bilietų negaunama, o kodai atsiduria sukčių rankose.
Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus vedėjos Astos Galdikaitės teigimu, kasmet tokių ir panašių incidentų daugėja. 2016 metais apgaulių padaugėjo apie 106 tūkst., o 2017 metais - beveik 188 tūkst.
„Ir tai yra pokytis tik vienoje institucijoje. Tikėtina, kad mastai auga, nes kad ir kaip techniškai gerai apsisaugotų įmonė - žmogiškąjį faktorių visada galima išnaudoti. Minėtas atvejis yra dažnas, netgi tipinis. Pasitelkiama socialinė inžinerija, kuri išnaudoja žmogiškąsias savybes, kad žmogus paspaustų nuorodas, atsidarytų žalingus priedus, suvestų savo asmens ar jautrius duomenis - taip siekiama auką išgąsdinti, paskubinti priimti sprendimus, gauti nemokamą naudą, o šiuo atveju - išvilioti iš aukos tariama akcija prisijungimo duomenis“, - sakė A. Galdikaitė.
Specialistė pataria visada įvertinti siuntėjo patikimumą, atkreipti dėmesį į gramatines klaidas ir sakinių rišlumą, neskubėti atsidaryti prie laiško prisegtų priedų ir pateiktų nuorodų - susimąstyti, ar siuntėjas yra žinomas, ar laiško buvo laukiama.
Taip pat būtų naudinga patikrinti nuorodų adreso patikimumą: naudotojai gali tai patikrinti kompiuterio pelytės žymeklį užvedę ir palaikę virš atsiųstos nuorodos, atkreipti dėmesį į tariamą laiško antraštės sensacingumą, gavėjo veiksmų skubinimą ar viliojimą materialine nauda.
„Pagrindinis veiksnys, kuris gali žmones apsaugoti nuo kibernetinių grėsmių neturint specifinių techninių žinių - tai kritinis mąstymas. Neskubėti ir nepulti visko spausti, atidarinėti, o įvertinti gautą informaciją„, - pabrėžė KAM Visuomenės informavimo skyriaus vedėja A. Galdikaitė.
Šaltinis: ve.lt
