Vienas kitas siuntinys, vėliau keliolika ir galiausiai šimtai siuntų, nepasiekiančių adresatų. Stebukladarys Lietuvos pašte, pastaraisiais metais pradanginantis daugybę siuntų, neatsirado, o štai gudruoliai, iš tokios magijos nusprendę pasipelnyti – jau teisėsaugos akiratyje. Pasirodo, šalyje galimai veikia asmenų grupė ir pavieniai sukčiai, į užsienį siunčiantys mažos vertės arba tuščias siuntas, o vėliau už neva jų ar dalies ten buvusių daiktų dingimą reikalaujantys kompensacijų.
Pagal Lietuvos pašto reglamentus, registruotos ir neįvertintos siuntos dingimo atveju paštas turi kompensuoti iki maždaug 30 eurų siekiančią sumą. Tad vieno euro vertės tariamai dingęs siuntinys sukčiams gali atnešti keliasdešimt kartų didesnį pelną. Tiesa, jei siuntėjas siunčiamo daikto kainą įvertina, jis turėtų atgauti būtent nurodytą sumą. Tokiu atveju paštas prašo siuntinį iš anksto deklaruoti ir apsidrausti. Taigi sukčiai dažniausiai apsiribojo mažos vertės siuntiniais.
„Tie asmenys į „Lietuvos pašto“ skyrius eidavo kaip į darbą. Iš principo siųsdavo didelius kiekius mažos vertės siuntų. Praėjus trumpam laikui būdavo kreipiamasi į paštą su prašymais į paštą išmokėti kompensacijas. Neva tos siuntos nepasiekė gavėjų“, – sako departamento vadovas Andrius Varnelis.
Tokią schemą aptikti ir išpainioti Lietuvos paštui pavyko prieš metus, suformavus saugos ir prevencijos departamentą. Tad kodėl nuolatiniai siuntų dingimai įtarimų nesukėlė anksčiau, departamento vadovas Andrius Varnelis siūlo klausti anksčiau dirbusiųjų. Visgi, skirtinguose pašto skyriuose ir miestuose dirbantys žmonės patys statistikos apie asmenis, kuriems vis dingsta daiktai, neveda ir į vieną krūvą nesieja. O ir iš tiesų dingstančių siuntų pasitaiko.
Pasak A. Varnelio, kompensacijų sistemą peržvelgus detaliau, sukčiavimo schemos tapo kone akivaizdžios, mat pasipelnyti norėję asmenys pėdų per daug nemėtė. Nuolat kartojosi tos pačios pavardės. Kol kas padaryta žala neįvardijama, tačiau ji gali siekti dešimtis tūkstančių eurų.
„Pastebėjome tendencijas, kad iš pradžių buvo mėginimai siųsti siuntas būdavo vienetais, sekančiais metais padidėdavo dešimtimis ir 2018 metų duomenimis tos siuntos padidėdavo jau šimtais vienetų. Įsivaizduokite, kad nuo kiekvienos siuntos kreipiantis ir prašant kompensacijos, sumos pakankamai nemažos“, – kalbėjo A. Varnelis.
Dėl tokios sukčiavimo schemos jau pradėti keli ikiteisminiai tyrimai. Ir už šią nusikalstamą veiką gali grėsti įkalinimas iki trejų metų. Tiesa, įtarimai dar niekam nepareikšti. Manoma, kad taip sukčiauti galėjo iki dešimties asmenų. O dažniausiai tuščios siuntos buvo skirtos žmonėms, gyvenantiems Vokietijoje, ir Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, dar nėra patvirtinta, ar sukčiai turėjo bendrininkų užsienyje ar siuntiniai keliavo fiktyviems žmonėms be konkretaus adreso.
„Turime duomenis, kad tai yra Lietuvos piliečiai, tačiau negalime pasakyti kas yra užsienyje, nes gali būti bendrininkai ir ten gyvenantys asmenys, kurie tiesiog teigė, kad siuntos jų nepasiekė“, – pasakoja A. Varnelis.
„Lietuvos paštas“ praneša, kad pastaruoju metu įtartini asmenys dėl kompensacijų jau nebesikreipia, o atsiradus naujam saugumą prižiūrinčiam departamentui, sumažėjo ir kompensacijų išmokų dydis. Štai 2017 metais jų išmokėta už 274 tūkstančius eurų, o pernai jau tik už 126 tūkstančius.
Daugiau - TV3 reportaže:
