Ne vieno studento galvoje atrėjant šventėms sukirba mintis apie galimybę papildomai užsidirbti šiuo laikotarpiu. Kol ore sklando šventinė nuotaika, o parduotuvėse spūstys žmonių, verslininkai ima žvalgytis papildomų darbo rankų, kurioms teks surišti daugybę kaspinų ir supakuoti tūkstančius dėžučių.
Žinoma, papildomi pinigai visuomet praverčia, bet kas geriau: imtis bet kokio papildomo darbo ar susitelkti ties rimtesnėmis paieškomis? Įdarbinimo specialistų teigimu, gruodis yra pats palankiausias mėnuo įsidarbinti.
Į darbo biržą Kalėdų seneliai nesikreipia
Lietuvos darbo biržos Jaunimo įdarbinimo centro jaunimo užimtumo poskyrio vadovė Vaiva Slipikovienė, į klausimą, ar prieššventiniu laikotarpiu padaugėjo darbo pasiūlymų jaunimui, sakė: „Prieššventiniu laikotarpiu pasiūlymų jaunimui tikrai nesulaukiame daugiau nei įprastai. Besikreipiančių dėl darbo visuomet daugiausiai sulaukiame mėnesio pradžioje. Didžiausias jaunimo srautas buvo rugsėjo mėnesį, vasarą aktyviai į darbo biržą registravosi studentai.“
Kalbėdama apie darbo pasiūlymus jaunimui, pašnekovė teigė, kad tendencijos žiemą išlieka tokios pat, kokios buvo ir prieš keletą mėnesių: labiausiai ieškomi skrajučių dalintojai, pagalbininkai viešojo maitinimo įstaigose ir pan. „Daugiausiai pasiūlymų jauniems žmonėms yra susijusių su nekvalifikuotu ar žemos kvalifikacijos reikalaujančiu darbu. Dažniausiai darbdaviai ieško padavėjų, pardavėjų ir kitų darbuotojų paslaugų sferai“, – kalbėjo V. Slipikovienė.
Pašnekovės teigimu, nors Kalėdų senelių „profesija“ šventiniu laikotarpiu ir labai populiari, į Darbo biržą šie dėl papildomo uždarbio nesikreipia.
Daugiau galimybių būti pastebėtam
Darbo ieškantiems žmonėms skirto portalo cvmarket.lt vadovas Povilas Kytra, į klausimą, ar prieššventiniu laikotarpiu padaugėjo darbo pasiūlymų, sakė: „Mūsų tinklalapyje tokių skelbimų nepadaugėjo, bet galbūt dėl to, kad laikiniems studentų ar moksleivių darbams daug dėmesio neskiriame. Prieš šventes darbo skelbimus siūlančių portalų lankomumas yra pats mažiausias per visus metus. Tai susiję su tuo, kad žmonės daugiau rūpinasi dovanomis ir kitais dalykais, o ne darbo paieška.“
Pašnekovo teigimu, darbo paieškos aktyviausios būna sausio mėnesį: „Tai metas, kai sulaukiame daugiausiai besikreipiančių dėl darbo. Tikėtina, kad žmonės naujus metus pradeda vadovaudamiesi patarle „nauji metai – nauji ratai“, juk ir sportuoti ar laikytis dietos sau žadame nuo kitų metų“, – kalbėjo P. Kytra.
Pašnekovo teigimu, kol visi užsiėmę šventiniais rūpesčiais, daugiausiai išlošia tie, kurie net ir ieškodami dovanų artimiesiems nepamiršta pavartyti darbo skelbimų: „Tokiu metu konkurencija tarp ieškančiųjų darbo yra daug mažesnė, be to, jei prieš pat šventes žmonės kandidatuotų į laisvas darbo vietas, turėtų didesnę galimybę būti pastebėti.“
Krizės pamokos ir šviesenis rytojus
Prieš ekonominę krizę jauni žmonės drąsiai, net ir neturėdami reikiamos kvalifikacijos, kandidatuodavo į aukštas pareigas ir solidų atlyginimą. Į klausimą, ar sunkmetis pakeitė jų „realybės“ suvokimą, P. Kytra sakė: „Situacija su jaunimo įdarbinumu, ypač aukštose pareigose, kol kas yra gana išskirtinė, nes atėję iš universitetų, neturintys darbinės patirties žmonės tikisi, kad jų tėvų mokesčiai už mokslą turi atsipirkti greitai. Be to, tokie žmonės nėra akis į akį susidūrę su ekonomine krize, nes nedirbo – mokėsi, taip pat nežino ir ką reiškia netekti darbo. Išėjusieji iš universitetų auditorijų turi didelių ambicijų ir, teigti, kad sunkmetis jaunimą pamokė, vargu ar galima. Kažkuriai kartai, žinoma, šios pamokos buvo akivaizdesnės, tai tie, kurie sunkmečiu neturėjo darbo.“
Kalbėdamas apie darbdavių poreikius, pašnekovas teigė, kad lyginant šių ir praėjusių metų situaciją, jų poreikiai smarkiai pasikeitė: „Situacija darbo rinkoje gerėja, yra daugiau laisvų darbo vietų, paprastėja ir darbdavių reikalavimai. Žinoma, nėra taip, kad priima bet ką į bet kokias pareigas, bet situacija keičiasi. Šiek tiek pasikeitė padėtis užsienio šalių darbo rinkoje, be to, nemažai pokyčių atneš ir tai, kad Vokietija atvers savo darbo rinką. Darbdaviai turėtų į viską žvelgti lanksčiau ir stengtis išlaikyti esamus darbuotojus,“ – kalbėjo P. Kytra.
Paklaustas, ką galėtų patarti jaunam, ieškančiam darbo žmogui, pašnekovas sakė: „Reiktų susikoncentruoti į tą veiklą, kuri žmogui atrodo patraukli ir jis įsivaizduoja save dirbantį toje srityje. Nereiktų blaškytis tarp trumpalaikių nekvalifikuotų darbų. Dažnai sakoma, kad iš karto niekas be patirties neįdarbina, bet galimybių yra įvairių – stažuotės, praktikos, įvairios programos ir pan. Retai kada baigęs studijas žmogus gerai apmokamą darbą gauna iš karto, bet svarbu siekti savo užsibrėžto tikslo ir praktikos įgyti, pavyzdžiui, dirbant nemokamai.“
Pašnekovo teigimu, viena didžiausių klaidų, kurias daro jauni žmonės, blaškymasis: „Jaunuolis padirba statybose, paskui barmenu, bet kaip savo srities specialistas jis netobulėja ir po penkių metų jis turi pradėti nuo to paties: patirties neturi, o penki metai jau praėjo ir jo bendraamžiai jau įgavę reikiamos patirties.“
Jei vis tik nusprendėte švenčių laikotarpiu papildomai užsidirbti, siūlome keletą itin paklausių „profesijų“:
Auklės. Dažnai jauni tėvai atsisako kvietimų į svečius ar šiaip į kokį smagų vakarėlį vien todėl, kad neturi kam palikti savo atžalų. Šventiniu laikotarpiu auklių įkainiai taip pat šokteli, o ir ne taip lengva surasti patikimą žmogų, kuris geranoriškai išmainytų šventinį vakarą namuose į vakarą „kažkieno namuose“. Jei vis tik nusprendėte, kad dalį savo šventinių laisvadienių skirsite darbui, svarbu, kad nepervertintumėte savo galimybių: vargu, ar su vaikais nemokančiam bendrauti žmogui pavyks įtikinti „klientą“ savo profesionalumu, kai po eglute sėdės trys kūkčiojantys mažamečiai.
Kalėdų Seneliai. Kokios Kalėdos be ilgabarzdžio Kalėdų Senelio? Daugeliui žmonių šis personažas kelia itin malonias emocijas, tad šventiniu laikotarpiu Kalėdų Seneliai laukiami ne tik namuose, mokyklose, vaikų darželiuose ar įmonėse. Uždarbis priklauso nuo jo derybinių sugebėjimų.
Skrajučių dalintojai. Šventiniu laikotarpiu suintensyvėja prekyba ir, savaime suprantama, atsiranda didesnis poreikis reklamuoti prekes, o vienas būdų tai daryti „stebuklingus pasiūlymus“ siųsti „iš rankų į rankas“. Kelios valandos, praleistos prekybos centre pasidabinus nuoširdžia šypsena, piniginę gali papildyti nuo 50 iki 100 litų. Šventiniu laikotarpiu dažnai būna reikalingi skrajučių išnešiotojai po pašto dėžutes, bet, nusprendus imtis tokio darbo, reiktų apsišarvuoti kantrybe. Dažnai daugiabučių gyventojai netrokšta sužinoti, kiek atpigo skalbyklės ir kiekvieną skrajučių platintoją laiko potencialiu šiukšlintoju. Šiuo atveju atlygis už darbą taip pat gali priklausyti nuo išnešiotų lankstinukų kiekio arba būti sutartinis.
Pagalbininkai parduotuvėse. Ne paslaptis, kad šventiniu laikotarpiu prekybininkai užsidirba ateinantiems metams. Parduotuvių konsultantui itin reikama būdo savybė – kantrybė, nes dažnai klientas savo absoliutų teisumą ima reikšti vos įžengęs pro parduotuvės duris. Naivu būtų manyti, kad šventinis apsipirkimas iš tikrųjų yra toks, kaip rodoma filmuose – visi šypsosi ir su meile renka dovanas artimiesmiems. Tikrai ne. Dažniausiai tai beprotiško skubėjimo, įtampos, nepasitenkinimo ir susierzinimo kupinas procesas. Ne naujiena ir tai, kad pagalbininkai parduotuvėse atlieka pačius juodžiausius darbus, tad užduotis didelę pasimatuotų batų krūvą išrūšiuoti poromis neturėtų būti labai bauginanti, lyginant su pasiūlymu stovėti prie parduotuvės durų ir kviesti užeiti visus, einančius pro šalį.
Pagalbininkai renginuose. Šventiniu laikotarpiu vyksta daug masinių renginių, koncertų ir organizatoriai dažnai trumpam laikui samdo žmones, galinčius renginių metu padirbėti rūbinėse, tikrinti bilietus ar atsakyti į žmonių klausimus, parodyti jiems jų vietas ir pan. Toks darbas nėra labai gerai apmokamas ir kartais gali būti labai varginantis, nes ne visi žmonės į koncertus ar kultūrinius renginius eina tik būdami puikiai nusiteikę ir paslaugūs. Toks darbas turi ir didelių privalumų: turėsite galimybę nemokamai pamatyti renginį, į kurį pirkti bilieto dėl jo kainos gal net nesiryžtumėte, be to, kelios darbo valandos papildys piniginę bent simboline suma smulkioms išlaidoms.
