Lietuvos provincija sensta, nes nedaug jaunų žmonių išvažiavę studijuoti į didžiuosius Lietuvos miestus grįžta dirbti atgal. Priežasčių, kodėl daugeliui studentų didelis miestas yra geresnis už provinciją – daug.
200 skelbimų dirbti provincijoje
Cv.lt bei Cvmarket.lt atstovai teigė, kad tik 10 procentų visų pateiktų darbo pasiūlymų yra pasiūlymai dirbti provincijoje.
„Tokių skelbimų yra apie 200, - Verslosavaite.lt teigė cvmarket.lt marketingo vadovo asistentas Tomas Toleikis. – Daugiausia turime pasiūlymų dirbti Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje.“
„Jaunimas nori dirbti ten, kur yra jų lūkesčius atitinkanti pasiūla. Akivaizdu, kad provincijoje tokios pasiūlos šiandien dar nėra“, - Verslosavaite.lt sakė cv.lt produkto vadovas Tadas Rimkus.
Nėra perspektyvų
Pasak T. Toleikio, dalis jaunų žmonių, baigę mokslus norėtų grįžti į provinciją, tačiau juos stabdo miglotos karjeros perspektyvos lyginant su galimybėmis didžiuosiuose miestuose. Ne paslaptis, kad ir atlyginimai provincijoje mažesni.
„Jaunimą grįžti į provinciją paskatintų geresnės galimybės kurti ir plėtoti verslą mažuose miesteliuose, taip steigiant naujas, patrauklias darbo vietas jauniems specialistams“, - teigė T. Toleikis.
Mažuosiuose miestuose siūlomi darbai nedaug skiriasi nuo darbo pasiūlymų didžiuosiuose miestuose. „Provincijoje ieškomi ir finansininkai, ir pardavimų vadybininkai, ir įvairių sričių inžinieriai, - sakė T. Toleikis. - Tiesa, nemažai skelbimų, kuriuose ieškoma darbuotojų žemės ūkio srityje. Daug žemės ūkio bendrovių vykdo savo veiklą būtent provincijoje, todėl šios srities darbuotojų poreikis provincijoje didesnis nei didžiuosiuose miestuose.“
Pasiskirstymą veikia natūralios priežastys
Giedrius Kadziauskas, vyresnysis Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas teigė, kad yra tam tikros natūralios ekonominės priežastys, kodėl jaunimas migruoja iš provincijos į didžiuosius miestus.
„Tai dažniausiai yra natūralios priežastys. Pavyzdžiui, miestuose yra daugiau vartotojų, darbuotojų, todėl įmonės yra linkusios steigti gerai apmokamas darbo vietas būtent didžiuosiuose miestuose, kur yra ir darbuotojų, ir vartotojų, todėl ir vyksta urbanizacija, atsiranda trauka didiesiems miestams“, - Verslosavaite.lt aiškino G. Kadziauskas.
Sunku „prasimušti“
Valstybės vykdoma politika turi įtakos tam, kad į miestus plūsta vis daugiau žmonių.
Pasak G. Kadziausko, pagrindinė priežastis, kodėl dauguma įmonių plečiasi didžiuosiuose miestuose - Lietuvos žemės rinkos reguliavimas bei įvairūs kylantys sunkumai dėl teritorijų planavimo.
„Iš tiesų sudėtinga mažesniame Lietuvos miestelyje pastatyti gamyklą arba įsteigti kokį nors logistikos centrą, jei anksčiau jo nebuvo, - teigė G. Kadziauskas. - Pirmiausia turi būti tos teritorijos bendrasis planas, kuriame turi būti numatyta, kad konkrečioje vietoje yra galima komercinė arba pramoninė veikla.“
G. Kadziauskas pabrėžė, kad reikia atlikti įvairius poveikio aplinkai vertinimo tyrimus ir tik tada galima žinoti ar toje vietoje bus galima statyti.
Lietuvoje nėra daug plyno lauko investicijų, o tai patvirtina, kad Lietuvoje sudėtinga už miesto ribų įkurti potencialius traukos centrus, kurie pritrauktų darbingo amžiaus asmenis ir sukurtų naujas, gerai apmokamas darbo vietas.
Verslosavaite.lt atliktas tyrimas
Verslosavaite.lt atliko apklausą, kurios metu buvo apklausta 100 studentų iš visos šalies. Jų buvo klausiama, kas galėtų paskatinti jaunimą dirbti provincijoje. Net 73 procentai apklaustųjų teigė, kad jie dirbtų provincijoje, jei darbdavys pasiūlytų geras bei kokybiškas darbo sąlygas, o 22 procentams apklaustųjų nesvarbu, ką galėtų pasiūlyti darbdavys, jie teigė, kad jokiu būdu nevažiuos dirbti į provinciją.
Paklausus apie norimą atlyginimą, 79 procentai teigė, kad norėtų uždirbti daugiau nei 2000 litų, tik 6 procentams apklaustųjų atlyginimas nesvarbus.
Į klausimą „Ar važiuotumėte dirbti į provinciją vien tik tam, kad gautumėte praktikos?“ - 41 procentas atsakė teigiamai. Neapsisprendusių taip pat buvo nemažai – net 39 procentai.
Vienas studentas iš Vilniaus universiteto teigė, kad nesutiktų važiuoti į provinciją net ir tam, kad gautų praktikos.
„Praktiką galiu atlikti ir Vilniuje, nebūtina važiuoti kažkur kitur. Į mažus miestelius gali važiuoti tie, kurie nesugeba „prasimušti“ didžiuosiuose miestuose. Čia yra daugiau galimybių, daugiau pramogų, lengviau galima kilti karjeros laiptais, - samprotavo studentas. - Daugelis mano pažįstamų mano panašiai, nors kartais pajuokauja, kad už didelius pinigus sutiktų važiuoti ir į kitą pasaulio kraštą.“
Svajonių darbas – aukščiau už viską
Apklausos rezultatai parodė, kad dauguma studentų dėl patinkančio darbo galėtų atsisakyti miesto teikiamų privalumų. Taip manančių buvo 62 procentai.
„Mokausi psichologiją. Jeigu pabaigus studijoms man pasiūlytų gerai apmokamą darbą provincijoje – važiuočiau. Taip pat važiuočiau dirbti į bet kokį miestą, jei man pasiūlytų mano svajonių darbą. Bet šiuo metu, kiek suprantu, man galėtų pasiūlyti tik mokytojos darbą mokykloje, kurio aš tikrai nenorėčiau dirbti, - sakė Vytauto Didžiojo universiteto studentė. – Didžiuosiuose miestuose yra daugiau galimybių gauti darbą pabaigus tokią specialybę negu provincijoje.“
Dauguma apklaustų jaunuolių nėra nusistatę prieš gyvenimą ir darbą provincijoje. Jie noriai ten darbuotųsi, jeigu atlyginimai būtų didesni arba panašūs kaip ir didžiuosiuose miestuose. Tuo tarpu valstybei derėtų skirti daugiau dėmesio gyvenimo kokybės gerinimui provincijoje.