Jis kartu su pusbroliais Leonu ir Mantu Bieliauskais šį ketvirtadienį dalyvavo Lietuvos apeliaciniame teisme surengtame teismo posėdyje. Jame dalyvavo ir nužudytos jaunos plungiškės Ievos Strazdauskaitės tėvas.
Per posėdį teismas išklausė dukros netekusio tėvo žodžių. To prašė nukentėjusiuosius atstovaujantis advokatas Marius Liatukas. Posėdis vyko už uždarų durų, tad visuomenė negali išgirsti, bet gali nujausti, ką teisėjams pasakė merginos tėvas.
Siekia išteisinimo
Apie bylą už uždarų durų advokatai kalba nenoriai. Štai M. Bieliausko advokatas Valteris Alekna pabrėžia, kad jį nusamdę jo atstovaujamojo artimieji prašė apie kliento situaciją neteikti jokios informacijos.
I. Strazdauskaitės artimųjų advokatas M. Liatukas taip pat akcentavo, kad paskelbtas uždaras posėdis neleidžia jam atskleisti nė menkiausios detalės:
„Galiu patvirtinti, kad šiandien į posėdį buvo atvykęs merginos tėvas. Kam jis atvyko, išvadas galima pasidaryti ir taip. Labai tikėtina, kad per artimiausius du numatytus posėdžius turėtų vykti baigiamosios kalbos.
Matyt, kad visi nespės liepos 2 d. pasisakyti, todėl jau numatytas posėdis ir rugsėjo 3-ąją. Galiu patvirtinti, kad artimieji solidariai iš visų nuteistųjų siekia prisiteisti 404 tūkst. eurų.“
Primename, kad prieš Kauno apygardos teismas paskyrė net keturis kartus mažesnę sumą – 90 tūkst. eurų.
Išsamiau savo kliento situaciją pakomentavo K. Bieliausko advokatas Raimundas Gargasas, kuris teigė nesupratęs, kodėl per šį posėdį leistą kalbėti merginos tėvui, kai baigiamosios kalbos numatytos tik liepos 2-ąją:
„Paprašė jo advokatas, kad pakalbėtų (merginos tėvas – aut. past.). Jis buvo pasirašęs kalbą. Net teismas stebėjosi, aiškino, jog per baigiamąsias galės pakalbėti. Bet yra kaip yra.
Pakartosiu, kad Karolis teismo prašo išteisinti jį dalyje dėl nužudymo ir sušvelninti bausmę. Tokiu atveju liktų kaltinimai dėl plėšimo ir neteisėto laisvės atėmimo. Juk Karolis realiai tik vairavo automobilį.
Jis nuo pat pradžių buvo prieš merginos nužudymą. Jis atkalbinėjo kitus nuo to. Byloje tai patvirtinta jo ir kito pusbrolio Manto parodymais. Karolis bandė įrodyti kitiems, kad nereikia žudyti.“
Atvežti į teismą
Naujienų portalas tv3.lt rašė, kad po Kauno apygardos teismo nuosprendžio rezonansinėje jaunos plungiškės Ievos Strazdauskaitės nužudymo byloje visuomenėje kilo didelis nepasitenkinimas dėl to, kad tik vienas žudikų pasiųstas už grotų iki gyvenimo pabaigos.
Vis dėlto, Lietuvos apeliacinis teismas buvo tiesiog užverstas apeliacijomis ir ne tik iš prokurorų ar nukentėjusiųjų, bet ir iš nuteistųjų pusės. Teisingumo paieškų estafetę perėmusiame Lietuvos apeliaciniame teisme byla pradėta nagrinėti šį ketvirtadienį.
Dėl nužudymo nuteisti pusbroliai kėdainiečiai Karolis Bieliauskas, Leonas Bieliauskas ir Mantas Bieliauskas buvo atvežti į teismą. Posėdis vyko už uždarų durų. K. Bieliausko advokatas Raimundas Gargasas dar prieš posėdį teigė, kad visi trys pusbroliai prašo iš naujo įvertinti jų veiksmus bei sušvelninti paskirtas bausmes.
Po teismo posėdžio paaiškėjo, kad šiandien nukentėjusiųjų advokato prašymu buvo apklaustas I. Strazdauskaitės tėvas. Kitas posėdis numatytas liepos 2 d. Tada turėtų vykti baigiamosios kalbos.
Tik vienam – griežčiausia bausmė
Trys pusbroliai šioje byloje kaltinami tuo, jog siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą bendrininkų grupėje kankindami žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų. Jie taip pat kaltinti neteisėtu laisvės atėmimu bei turto sugadinimu.
Kartu buvo teisiami ir bendrininkais pripažinti Algimantas Stankevičius ir Tomas Zagurskas. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų ir liudytojų parodymus, apžiūrų protokoluose užfiksuotus duomenis, specialistų išvadas, kitus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė neginčijamą išvadą, kad visi kaltinamiesiems prokuratūros inkriminuoti nusikaltimai pasitvirtino.
Pusbroliai nuteisti už tai, kad veikdami organizuotai, kankindami ir itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, siekdami nuslėpti kitus nusikaltimus, nužudė merginą. Kaltinamieji A. Stankevičius ir T. Zagurskas nuteisti už tai, kad, veikdami organizuotoje grupėje, dalyvavo apiplėšime ir pagrobė didelės vertės turtą.
Teismas nustatė, kad trys pusbroliai kryptingai naikino įkalčius, teisme pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, neatgailavo. Nors jie visi trys veikė aktyviai, tačiau teismas nustatė, kad darydamas labai sunkų nusikaltimą asmens gyvybei, kuris sukėlė nepataisomas pasekmes, būtent L. Bieliauskas elgėsi itin žiauriai.
Teismas, subendrinęs bausmes, L. Bieliauskui paskyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kurią jis turės atlikti kalėjime, ir pripažino jį pavojingu recidyvistu. K. Bieliauskui teismas paskyrė subendrintą 17 metų laisvės atėmimo bausmę, o M. Bieliauskui – 16 metų laisvės atėmimo bausmę, kurias jie turės atlikti pataisos namuose. A. Stankevičiui teismas paskyrė subendrintą 2 metų 2 mėnesių, o T. Zagurskui – 2 metų laisvės atėmimo bausmes, kurias jie turės atlikti pataisos namuose.
Teismas tenkino visų nukentėjusiųjų ieškinius ir nusprendė baudžiamojoje byloje nuteistiesiems taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą taikyti iki visiško civilinių ieškinių išieškojimo. Teismas nužudytosios tėvams iš trijų pusbrolių solidariai priteisė 4 510 eurų turtinei žalai atlyginti ir po 30 tūkst. eurų kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, nužudytosios seseriai ir sužadėtiniui 15 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Neadekvatūs skaičiai
I. Strazdauskaitės artimųjų advokatas Marius Liatukas bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje išvakarėse teigė, kad jų esminis skundas susijęs su paskirta neturtine žala:
„Pasisakėme, kad, mūsų manymu, byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, jog visus tris pusbrolius būtų buvę galima nuteisti iki gyvos galvos. Nemačiau sąlygų, kurios leistų diferencijuoti paskirtas bausmes taip, kaip tas buvo padaryta. Tokių svarių skirtumų, kurie leistų taip ryškiai atskirti bausmes bylos medžiagoje neradau. Bet dėl bausmės dydžio turi pasisakyti prokurorai.
Mes pateikėme skundą dėl neturtinės žalos dydžio, bet neakcentavome to, kad per daug ar per mažai buvo paskirta, o atkreipėme dėmesį į neadekvačias sumas. Iškėlėme argumentą, kodėl tėvams paskirta vienokia suma, o nužudytosios sesei ir sužadėtiniui dvigubai mažiau. Mūsų įstatymai nesudaro pagrindo skirstyti žmones į artimus ir labiau artimus. Tad pačios sumos turėtų būti bent jau apylygės, o ne per puse mažesnės.“
M. Liatukas taip pat atkreipė dėmesį į žalos dydį: „Matome pavyzdžių teismuose, kai priteisiamos ženkliai didesnės pinigų sumos. Dabar žmogaus gyvybė buvo sulyginta su nušauto stumbro ir stumbriuko gyvybėmis. Valstybė neadekvačiai įkainojo atimtą žmogaus gyvybę. Juk mergina buvo nužudyta ypatingai žiauriai ir ciniškai. Tad turėtų būti priteistos didesnės sumos.
Teismas pateikė motyvaciją, kad žala negali būti per didelė, nes nuteistieji negalės atlyginti. Reikia suprasti, kad, jei žmogus neturi pinigų, tai jis gali žiauriau elgtis? Valstybė turi adekvačiai reaguoti į ekonomines asmens galimybes. Jei prasčiau gyvename, tai gyvybė tampa pigesnė? Teismas tą nori pasakyti? Jei skurdžiau gyveni, tai gali žudyti? Bent jau susidaro toks įspūdis, o turtinė asmens padėtis neturėtų sušvelninti jo situacijos.
Maža to, paskirta neturtinė žala turėtų atlikti prevencinį darbą, signalizuojant visuomenei, kad valstybė netoleruoja tokio masto nusikaltimų. Tai savotiškas valstybės parodymas, kiek vertina žmogaus gyvybę. Matydami neadekvačius skaičius, savo skunde prašome pakeisti priimtą sprendimą.“
Siūlo griežtinti bausmes
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad generalinė prokuratūra kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl Kauno apygardos teismo nuosprendžio, kuris buvo priimtas balandžio 3 d. išnagrinėjus brutaliai nužudytos I. Strazdauskaitės ir Latvijos piliečių plėšimo baudžiamąją bylą.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavę ir valstybinį kaltinimą teisme palaikę Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai apeliaciniame skunde prašo iš dalies pakeisti priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir skirti kaltinamiesiems griežtesnes bausmes.
Prokuratūra siekia, kad už įvykdytus nusikaltimus įkalinimas iki gyvos galvos būtų skirtas trims šios bylos kaltinamiesiems, kuriuos teismas pripažino kaltais dėl ypatingai žiauraus merginos nužudymo, dviejų plėšimų, turto sunaikinimo, neteisėto laisvės atėmimo. Tokia bausmė Kauno apygardos teismo sprendimu buvo skirta tik vienam iš jų – kaltinamajam L. Bieliauskui Kaltinamajam K. Bieliauskui teismas skyrė 17 metų laisvės atėmimo bausmę, o M. Bieliauskui – 16 metų laisvės atėmimo bausmę.
Apeliaciniu skundu griežtesnių bausmių prašoma ir kaltinamajam T. Zagurskui, kuris pripažintas kaltu dėl bendrininkavimo 2016 m. balandžio mėn. plėšimo būdu užvaldant Latvijos piliečių automobilį „VW Passat“. Jo atžvilgiu prokurorai prašo skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamajam A. Stankevičiui, pripažintam kaltu dėl bendrininkavimo 2017 m. kovo mėn. plėšimo būdu užvaldant automobilį „Audi A7“ ir neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, taip pat prašoma skirti griežtesnę – 4 metų 2 mėnesių, laisvės atėmimo bausmę.
Taip pat apeliaciniu skundu prašoma visiškai tenkinti pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos ir taikyti turto konfiskavimą dėl visų nusikaltimams panaudotų automobilių bei nerastų pagrobtų daiktų, išieškant turto vertę atitinkančias pinigų sumas iš kaltinamųjų.
Sukrečiantis nusikaltimas
2017 m. kovo mėnesį Lietuvos visuomenę sukrėtė ciniškas ir žiaurus nusikaltimas, kai greitkeliu „Klaipėda – Kaunas – Vilnius“ važiavusi jauna mergina buvo pagrobta ir, pasisavinus automobilį bei jos daiktus, brutaliai nužudyta.
Nuo pat pranešimo apie netikėtą merginos dingimą intensyviai dirbę Kauno vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai bei ikiteisminiam tyrimui vadovavę prokurorai per keletą dienų nustatė įtariamuosius ir rado merginos kūną.
Tyrimo metu buvo atskleistas ir 2016 m. įvykdytas dviejų Latvijos piliečių užpuolimas, kurio metu buvo pagrobtas jų automobilis ir daiktai.
2018 m. gegužės mėnesį Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.
