O po aršių diskusijų ir po priėmimo galiausiai Seimas pritarė įstatymo projektui dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui. Už balsavo 74 parlamentarai, prieš –1 , o 4 susilaikė.
„Šis klausimas visada sukelia labai daug aistrų, bet sakyčiau, kad ne paskutinėmis akimirkomis. Tiesiog sesija eina į pabaigą, yra paskutinė diena“, – ketvirtadienį prieš balsavimą žurnalistams kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Šį klausimą – tikrai labai svarbų, kuris tęsiasi jau labai ilgai, šiandien Seime reikia užbaigti.
Nelabai įsivaizduoju, kas galėtų aštriai prieštarauti šiam klausimui. Manau, kad gal pasitaikys vienas-kitas opozicijos atstovas“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Aš laikausi tos pačios nuomonės, kad valstybė nebuvo begalvė 1990–1992 metais, valstybė turėjo faktinį vadovą, tas faktinis vadovas buvo profesorius V. Landsbergis. Čia turbūt ta tema, kur labai sunku tikėtis, kad bent viešoje diskusijoje opozicija pritars sprendimams, kuriuos siūloma priimti, nors paneigimo, kad tai buvo valstybės vadovas, man neteko girdėti“, – prieš balsavimą Seime žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Opozicijai projektui buvo registravusi kurioziškų siūlymų, pvz., Regionų frakcijos atstovas Petras Gražulis siūlė V. Landsbergiui suteikti imperatoriaus statusą. Visi opozicijos siūlymai buvo atmesti.
„Visokių turėjau minčių, viena jų – suteikti karaliaus statusą, bet karaliai šiandien tokie gana simboliniai, jie neturi jokios valdžios, pagalvojau, kad aš tikrai įsiteiksiu ir būsiu gerbiamas ne tik V. Landsbergio, bet ir konservatorių, jei aš pasiūlysiu imperatoriaus statusą, tai tikrai turinčios didelę galią pareigos, kur parlamentas ir kitos institucijos yra tik simbolinės“, – sakė P. Gražulis.
Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teigė, jog valdančiųjų siūlomu įstatymu bandoma „prastumti istorijos klastojimą“.
„Kitas dalykas, kuris yra skaudus, kad mes šitokiais balsavimais ir šitokiu buldozeriu, (...) bandome prastumti istorijos klastojimą ir bandome priskirti žmogui, kuris nebuvo vadovu, iš esmės vadovo funkcijas. Ir labai raginu frakciją „Vardan Lietuvos“ išlaisvėti ir balsuoti pagal sąžinę, o ne pagal dotaciją“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Seime vėliau ketvirtadienį planuojama balsuoti dėl Politinių organizacijų įstatymo, kuriuo iki 2025 metų paliekama galioti tvarka, kad biudžeto dotaciją gauna ir partijos, nedalyvavusios rinkimuose, bet sukūrusios parlamentinę frakciją.
Anksčiau per svarstymą ši nuostata buvo išbraukta dėl galimos prieštaros Konstitucijai, bet kilus grėsmei prarasti dotaciją sausį įsteigta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ paprašė pertraukos.
Argumentuodami teisėtais lūkesčiais demokratai pateikė siūlymą dotaciją naujoms partijoms palikti iki kitų rinkimų, Teisės ir teisėtvarkos komitetas tam pritarė.
Už valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui pasisakęs demokratas V. Bakas teigė šią iniciatyvą nuosekliai rėmęs nuo praėjusios kadencijos.
„Mano nuomone, mes įstrigę istorijoje ir laikas pripažinti faktus ir kurti valstybę, kurios tikėjosi tos kartos lyderiai, kūrėjai ir visuomenė. Mes taip pat galėtume kurti istorinius įvykius, nes turime Seimo nario mandatą, kuris yra istorinis šansas kurti įvykius, bet mes kartais kalbame apie paistalus. Daugelio tų, kurie siūlo teikti imperatorių statusus, istorija net neprisimins, bet sutikime, kad mes turime tautoje lyderių, kurių niekas negali ištrinti“, – kalbėjo V. Bakas.
Priėmus įstatymą opozicinių „valstiečių“ atstovė Ligita Girskienė V. Bako klausė, „koks yra pinigų kvapas“. „Man labai gaila, kad parlamente, kurį rinko žmonės, vyksta politiniai mainai“, – sakė parlamentarė.
„Aš norėčiau atsakyti kolegei į pinigų kvapą – skirtingai nuo jūsų, aš atėjau į šiuos rinkimus be partijos ir be jokių oligarchų pinigų. Man suaukojo žmonės po 12 eurų ir aš dėkingas už tai, o jūs galite nuvažiuoti pas (partijos pirmininką Ramūną) Karbauskį, kuris diktuoja jums, kaip reikia kelti rankas, ir pauostyti jo pinigų kvapą“, – sakė V. Bakas.
Landsbergis apie Seimo sprendimą dėl jo statuso: Lietuva pagaliau prilygo Estijai
Lietuva pagaliau prilygo Estijai, sako buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Seimui ketvirtadienį pripažinus jį pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovu.
„Gerai, kad Lietuva galų gale prilygo Estijai. Estijoje labai seniai taip nutarta – kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas buvo valstybės vadovas. Estai seniausiai tą padarė, be jokių tragedijų“, – BNS sakė V. Landsbergis.
„Tvarkoj, nusprendė taip, tegu būna taip“, – pridūrė jis.
Plačiau pakomentuoti sprendimą V. Landsbergis sakė galėsiąs vėliau ketvirtadienį.
„Čia, kur susitinka daugiau kaip 100 pasaulio valstybių vadovai, kalbama apie žemės planetos ateitį. Lietuvos reikalai truputį kitaip iš šito atstumo atrodo“, – anksčiau kalbėjo V. Landsbergis.
Valdantieji teigė, kad šiuo projektu konstatuojamas istorinis faktas.
„Tikiuosi, kad Seimas pabalsuos teigiamai ir patvirtins, kad ne tik „de facto“ turėjo valstybė vadovą. Tuo labai svarbiu laikotarpiu, bet ir „de jure“, – anksčiau teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Premjerė I. Šimonytė mano priešingai – sako, kad tai yra moralinės skolos klausimas.
„Mes negalime pakeisti istorinių faktų, kad profesorius Vytautas Landsbergis buvo pirmasis atkurtos valstybės vadovas ir jo statusas turėtų būti deramai įvertintas. O tie, kurie turi asmeninę kovą su profesoriumi Landsbergiu man dėl to labai gaila“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Nėra svarbiausias valstybėje projektas“, – anksčiau teigė Seimo narė Agnė Širinskienė.
Valstybės vadovu V. Landsbergis siekė tapti ir prezidento rinkimuose, tačiau tauta jam tokio mandato nesuteikė. Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius tikina, kad Seimo nariai iki šiol painioja du faktus: Prezidento statusą ir faktą, kad Landsbergis vadovavo Lietuvai, atstovavo užsienio vizituose, pasirašinėjo tarptautines sutartis, teikdavo generalinio prokuroro, aukščiausio teismo pirmininko kandidatūras.
„Seimas turi teisę priimti tokį įstatymą, jisai neprieštarautų Konstitucijai. Nes pagal laikinąjį pagrindinį įstatymą, kuris priimtas 1990 metais Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas buvo vadinamas aukščiausiu Lietuvos pareigūnu, jam suteikti įgaliojimai, kuriuos turi valstybės vadovai – jisai teikdavo ministro pirmininko kandidatūrą“, – TV3 žinioms komentavo V. Sinkevičius.
